Europos Sąjunga turėtų vengti „toli siekiančių kompetencijos mainų europiniame lygmenyje“, pareiškė Šiaurės Europos šalių, tarp kurių – ir Lietuva, finansų ministrai.
„Sprendimų priėmimas turėtų likti valstybių narių rankose“, – rašoma dokumente, kuriame išreiškiama nuomonė dėl Europos stabilumo mechanizmo, pagalbos fondo, taip pat Europos valiutos fondo būsimoms krizėms spręsti sukūrimo.
Valstybių teigimu, euro stiprumas labiausiai priklauso nuo „ryžtingų sprendimu nacionaliniu lygmeniu“, kaip bus laikomasi Europos Sąjungos taisyklių dė skolos ir biudžeto. Būtent tam turėtų būti skiriamas prioritetas, rašo „EU Observer“.
Taip pat teigiama, kad naujos iniciatyvos turėtų būti atviros ir ne euro zonos narės – euro neturinčios Europos Sąjungos valstybės taip pat turėtų galimybę prisijungti.
„Euras yra svarbus visiems, ir todėl visi turėtų dėl jo diskutuoti“, – aiškina Šiaurės šalių grupė. Jai priklauso ir euro neturinčios valstybės (Danija ir Švedija), mažos nuo krizės nukentėjusios ES narės (Estija, Latvija, Lietuva ir Airija), ir turtinga ES narė – Nyderlandai.
Šalys prabilo po to, kai Vokietijos koalicijos susitarimas atvėrė kelius deryboms dėl euro zonos reformų.
Prancūzija pernai paragino imtis „toli siekiančių“ pokyčių, kurie suteiktų ES institucijoms daugiau galios sprendžiant euro zonos klausimus. Prancūzija norėtų bendro euro zonos biudžeto, kurį peržiūrėtų Europos parlamentas, ir bendro finansų ministro Briuselyje.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pritaria ne tokiems radikaliems pokyčiams.
