Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Šilumininkai pažėrė kaltinimų politiniu spaudimu

Dvigubai didesnių šildymo sąskaitų su nerimu šiemet laukia tiek miestiečiai, tiek miesto valdžia.
Tomo Urbelionio/BFL nuotr. / Šilumos tiekėjai tvirtina, kad laiku neperskaičiuojant šilumos kainų sąskaitos gyventojams išsipučia daugiau nei turėtų.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šilumos tiekėjai nusimeta atsakomybę dėl didelių sąskaitų už šildymą. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) vakar pareiškė, kad dėl dideliais šuoliais augančių šilumos kainų kalti politikai. Rinkėjams norintys įtikti valdžios vyrai, brangstant gamtinėms dujoms, esą neleidžia atitinkamai didinti šilumos kainos, todėl kaupiasi skolos, kapsi palūkanos ir vartotojai sumoka daugiau nei turėtų.

„Keičiantis kuro kainai šilumos kaina gali būti perskaičiuojama kas mėnesį. Bet vis dažniau pasitaiko atvejų, kai kuro kaina kyla, o šilumos kaina neperskaičiuojama“, – „15min“ sakė LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkės pavaduotojas Danas Janulionis patikslino, kad šilumos kainos galima neperskaičiuoti tuo atveju, jeigu, pasikeitus kuro kainai, šilumos kaina vartotojui didėja arba mažėja iki 5 proc.

„Ši taisyklė buvo sugalvota todėl, kad paprastai kuro kainos kyla prieš sezoną ir sezono metu, o sezono pabaigoje krenta. Tai reiškia, kad kai kuro kainos kyla ar krenta galima neperskaičiuoti šilumos kainų ir tokiu būdu kompensuoti galimą brangimą“, – dėstė D.Janulionis.

Institucijų spaudimas

Daugelis šilumos tiekimo įmonių Lietuvoje yra valdomos savivaldybių tarybų ir privalo su jomis derinti naujas šilumos kainas. Tačiau tarybos, V.Stasiūno žodžiais tariant, nori įtikti gyventojams, todėl paspaudžia šilumininkus, kad jie kainos neperskaičiuotų.

Paprašytas įvardyti, kaip konkrečiai pasireiškia savivaldybių daromas spaudimas, pašnekovas sakė: „Šilumos tiekimo įmonių vadovai yra skiriami savivaldybių. Kai dėl politinių sumetimų jos nori, kad kaina nedidėtų, vadovai turi paklusti.“ D.Janulionis taip pat užsiminė turintis žinių apie savivaldybių tarybų daromą spaudimą šilumininkams.

„Politinis spaudimas nebūtinai turi būti iš savivaldybės. Negi jūs nematėte, kokį spaudimą mes patyrėme prieš rinkimus iš visų institucijų? Nežiūrint į tai, kad šilumos tiekimą, pradedant techniniais, baigiant ekonominiais dalykais, reguliuoja valstybė, mus kaltina nebūtais dalykais. Argi čia ne spaudimas?“ – sakė „Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas, prisimindamas prieš savivaldos rinkimus dėl šildymo kainų Vyriausybėje kilusį sujudimą.

Jis reiškė pasipiktinimą, kad dėl visos Lietuvos bėdų su šilumos ūkiu ir Rusijos branginamų dujų kalta liko „Vilniaus energija“.

„Viena pusė paprastai kalta nebūna. Jeigu yra konfliktas, tai, manyčiau, kad abi pusės kaltos“, – kaltinimus atrėmė Vilniaus meras Raimundas Alekna.

Milijoninės skolos

Anot V.Stasiūno, šilumos tiekimo bendrovėms patiriant politikų spaudimą ir kurį laiką neperskaičiuojant šilumos kainos, kaupiasi skolos. O tokią situaciją pastebėjusi VKEKK būna priversta kainą didinti vienašališkai. Į naują kainą esą įtraukiama ir susidariusi skola.
„Laiku nepadidinus šilumos kainos, įmonės vis tiek privalo atsiskaityti su dujų tiekėjais. Dėl to jie privalo imti paskolas iš bankų, o tai šilumos kainą išaugina dar labiau“, – aiškino V.Stasiūnas.

VKEKK atstovas D.Janulionis priminė, kad šildymui brangstant lėčiau nei kilo kuro kainos, daugiausia nepadengtų sąnaudų susidarė Vilniuje. „Kiek daugiau nei per pastaruosius 12 mėnesių susidarė maždaug 41 mln. Lt skola. Ši pinigų suma turės būti įskaičiuota į šilumos kainą“, – sakė D.Janulionis.

Kalba apie kainos mažėjimą

Tačiau sostinės meras, nepaisydamas laiku neperskaičiuotų šilumos kainų ir milijoninės skolos, tvirtina, kad jau kitą šildymo sezoną šilumos kaina gyventojams gali netgi sumažėti. „Savivaldybė pastaraisiais mėnesiais daug darė, kad šilumos kaina mažėtų. Turiu pripažinti, kad kuo toliau, tuo daugiau matome rezervų“, – gyrėsi R.Alekna.

Norint sumažinti šilumos kainą, anot jo, reikia gaminti kuo daugiau šilumos iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir demonopolizuoti šilumos ūkį. „Darome taip, kad mieste atsirastų kuo daugiau šilumos tiekėjų, kurie galėtų šilumą galėtų pasiūlyti mažesne kaina, negu šiuo metu tiekia „Vilniaus energija“, – sakė R.Alekna.

Konkrečių planų ir būsimų žingsnių meras neįvardijo, tačiau patikino, kad jie netrukus bus matomi.

Vasario sąskaitos

LŠTA duomenimis, didžiausia ir mažiausia vasario mėnesio sąskaita už 60 kv. m ploto buto šildymą sostinėje skiriasi bene 700 Lt. Didžiausią sąskaitą, V.Stasiūno teigimu, gavo vieno Agrastų gatvės nestandartinio daugiabučio gyventojai. Jiems už buto šildymą teks pakloti 826 Lt. Mažiausiai už šildymą mokės naujos statybos name esančiame Agrastų gatvėje būstą turintys vilniečiai – 136 Lt. Įprastuose, nerenovuotuose namuose Šeškinės gatvėje šildymo kaina butui siekia maždaug 372 Lt.

informacija
VILNIAUS ENERGIJA, UAB
Vadovas: Linas Samuolis Darbuotojų sk.: 45 2015m . Pajamos: > 100 mln. Eur
Komentarai
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką