Bendra planuojamų projektų vertė – 37,1 mln. eurų, iš kurių valstybės paramos dalis sudaro 10,8 mln. eurų, likusi dalis – įmonių investicijos, antradienį pranešė Energetikos ministerija.
„Įgyvendinti projektai prisidės ne tik prie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, bet svarbiausia – prie mažesnių šildymo sąskaitų gyventojams“, – pranešime teigė viceministrė Edita Gudauskienė.
Didžiausias aktyvumas buvo Vilniaus rajono savivaldybėje – pateiktos aštuonios paraiškos, penkios – Kretingos, po keturias – Raseinių bei Šilutės savivaldybių įmonių.
Pagal Aplinkos projektų valdymo agentūrai pateiktas paraiškas daugiausia planuojama įrengti vandens šildymo katilus, naudojančius medienos skiedrą ir kitą biokurą.
Anot ministerijos, ketinama įrengti apie 60,5 megavatų (MW) efektyvių šilumos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumų. Tikimasi, kad dalyje savivaldybių tai leis galutines šilumos kainas gyventojams sumažinti apie 15–20 proc.
Finansavimas bus skirtas naujiems šilumos gamybos įrenginiams, kurių šiluminė galia neviršija 3 MW. Vienam projektui bus skiriama iki 300 tūkst. eurų finansavimo, o pareiškėjai privalės prisidėti ne mažiau kaip 55 proc. nuosavų lėšų.
