Vilnietis Francas su žmona gyvena senos statybos daugiabutyje sostinės Lazdynų mikrorajone. Dviejų kambarių buto šildymas pernai žiemą šeimai per mėnesį kainavo apie 500 Lt.
„Girdėjau, kad šiemet žiema bus šaltesnė. Ką tai reiškia? Kad karštam vandeniui ir šilumai išleisime daugiau. Būtų tiek to, tačiau sumažino pensiją. Pernai gaudavau 1 240 Lt, dabar – 1 108 Lt. Dar žmona gauna 600 Lt. Taip ir gyvename. Žiemą jau reikia labai skaičiuoti, kad užtektų ir butui išlaikyti, ir maistui, ir vaistams. Be to, anūkas įstojo mokytis, tad norisi susitaupyti ir jam bent kiek nors padėti, prisidėti prie įmokos už mokslą“, – pasakojo 72 metų vyras. Jis, kaip ir kiti kalbinti šio namo gyventojai, sako žinantis apie galimybę pastatą renovuoti, tačiau pasigenda aiškesnės informacijos, ar tai daryti tikrai apsimoka.
„Apsimoka“, – neabejodama teigia gretimame name gyvenanti Irena. 40 metų senumo namas atnaujintas prieš kelerius metus. „Praėjusių metų žiemą už 47 kv.m buto šilumą per mėnesį mokėjau apie 50–60 Lt. Iki renovacijos tekdavo mokėti ir 150 Lt, ir 200 Lt. Tačiau ne tik mažiau moku, bet ir komfortiškiau gyvenu“, – pasakojo 73-ejų gyventoja.
„Reikia žiūrėti praktiškai“
Tame pačiame name 68 kv.m butą turintis 56-erių Juozas pirmiausiai atkreipė dėmesį į temperatūrą. „Iki renovacijos bute būdavo 17–18 laipsnių šilumos, o kai išvėdindavome, oras labai lėtai įšildavo. Dabar termometras visada rodo 20–21 laipsnį, todėl renovacija tikrai džiaugiamės. Per mėnesį už šilumą mokėsime apie 180 Lt, užpernai mokėdavome 350–400 Lt. Reikia žiūrėti praktiškai, nes už tą sumą, kurią anksčiau skirdavome tik šilumai, dabar galime susimokėti ir paskolą už renovaciją. Taip, mokėsime dešimt metų, tačiau galvojame ne tik apie save, bet ir apie vaikus“, – sakė pašnekovas.
 |
| Vilnietė Irena elektrinį šildytuvą jau deda į spintą. Renovuotame name gyvenanti moteris nebijo nei šalčių, nei sąskaitų už šilumą. |
Tačiau taip mano ne visi. Pavyzdžiui, sostinės Antakalnio mikrorajone gyvenanti 45-erių Natalija teigia girdėjusi, kad norint renovuoti namą jos šeimai už 64 kv.m butą reikėtų mokėti apie 20 tūkst. Lt. „Per mėnesį už šilumą pernai žiemą mokėjome apie 550 Lt. Nežinau, kaip bus šiemet. Galvojome, kad gal verta mažesnę sumą kiekvieną mėnesį mokėti visus metus, nes tokia galimybė egzistuoja, bet dabar yra taip, kaip yra – laukiame sąskaitų ir skaičiuojame, kur reikės taupyti. Ir aš, ir vyras uždirbame nemažai, tačiau žiemą išlaidos padidėja, nes reikia ir šiltų drabužių, ir vaistų peršalus. O dėl renovacijos – nemanau, kad apsimoka, nes niekada nežinai, kaip keisis gyvenimas. Gal po metų mes čia jau nebegyvensime, būsime persikėlę į naują butą“, – svarstė moteris.
SEB banko analitikė Julita Varanauskienė teigia, kad dalis žmonių už ką nors mokėti avansu nėra linkę. „Ne visiems pavyksta suprasti, kad vasarą mokėdami už šilumą, jie sumažina sąskaitas žiemą. Kam mokėti, jeigu galiu nemokėti. Jeigu kalbame apie mokėjimo už šilumą įpročius, ką rodo ir šilumininkų statistika, žmonės veikiau žiemą įsiskolina, o vasarą padengia skolas“, – aiškino šeimos finansų ekspertė.
Anot jos, mąstymas „o gal kas nors pasikeis“ veikia ir namų renovacijos srityje. „Ypač vyresni žmonės nenori tam pritarti, nes mano, kad jeigu po 15 metų sąskaita už šilumą ir sumažės, jie jau galbūt čia nebegyvens. Tai yra labai artimo horizonto matymas, nenoras žvelgti toliau. Tačiau toks požiūris yra suprantamas, nes mūsų žmonės išmokyti, kad per pusmetį viskas gali kardinaliai pasikeisti“, – sakė J.Varanauskienė.
Nuo ko priklauso sąskaitos dydis?
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas „15min“ teigė, kad šių metų šildymo sezoną dėl padidėjusios gamtinių dujų kainos šilumos kaina vidutiniškai yra vienu centu už kilovatvalandę (kWh) didesnė nei pernai – apie 24 ct.
„Žmonės, gyvenantys sovietinės statybos blokiniuose namuose, per mėnesį vienam kvadratiniam metrui suvartoja apie 25 kWh šilumos. Jeigu įsivaizduosime standartinį 60 kv.m butą, matysime, kad per mėnesį jo šildymui išleidžiama apie 350 Lt“, – skaičiavo V.Stasiūnas, akcentuodamas, kad sąskaitos už šildymą dydis priklauso ne tiek nuo to, kiek kainuoja 1 kWh energijos, kiek nuo šildomo pastato būklės ir vartojamos šilumos kiekio.
Juk keitėsi viskas – automobiliai, telefonai. O daugumos namų būklė išliko tokia pati – dalis jų nepaliesti nuo 1960 metų.Pasak jo, naujos statybos ir renovuotų namų gyventojai kvadratiniam metrui suvartoja ne 25, o apie 10 kWh šilumos. „Jeigu paimsime tą patį 60 kv.m butą, pamatysime, kad jo šildymui per mėnesį išleidžiama apie 145 Lt. Štai toks ir skirtumas, parodantis, kaip kaina priklauso nuo to, kiek namas suvartoja šilumos“, – aiškino pašnekovas. V.Stasiūno teigimu, senos statybos blokiniai namai yra bene vieninteliai Lietuvoje, su kuriais nieko nebuvo daroma nuo pat statymo.
„Juk keitėsi viskas – automobiliai, telefonai. O daugumos šių namų būklė išliko tokia pati – dalis jų nepaliesti nuo 1960 metų“, – kalbėjo Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas ir pridūrė, kad gyventojai, norintys už šilumą mokėti mažiau, nieko nedelsdami turėtų domėtis namo atnaujinimo galimybėmis. „Argumentas, kad gyventojai tam neturi pinigų – nelogiškas, nes mokėti už dvigubai didesnį šilumos vartojimą pinigų atsiranda“, – pabrėžė V.Stasiūnas.
Kaip bute taupyti šilumą
Šilumininkai teigia, kad šilumos sąnaudas apie penktadaliu galima sumažinti už radiatorių įrengus šilumą atspindinčius ekranus. Siekiant, kad pagerėtų šilumos cirkuliacija patalpoje, šildymo sezono metu patariama nuo radiatorių valyti dulkes ir neuždengti jų užuolaidomis ar dekoratyviniais skydais.
Specialistai primena, kad užuolaidos gali dengti langą, bet ne radiatorių. Nerekomenduojama prie radiatorių statyti lovų, stalų ar kitų baldų. Karštą vandenį geriausiai taupo rutulinis čiaupas, kuriuo vandens temperatūra reguliuojama viena rankena, taip pat automatinės skalbyklės ir indaplovės.
