Dabar populiaru
Publikuota: 2018 vasario 26d. 16:25

Šimtai „Taupkasės“ indėlininkų liko su beverčiais pajais – tik dabar suprato esantys apgauti

Pensija 15min tema
Pensija

Kauno kredito unijos „Taupkasės“ bankrotas paliks itin daug nukentėjusiųjų. Šimtai gyventojų, susiviliojusių 4 proc. palūkanomis, manė, kad kredito unijoje laikė indėlius, nors iš tiesų už dalį lėšų jiems buvo įbrukti pajai, atskleidžia nukentėjusiųjų pasakojamos istorijos. Kol unija savas lėšas leido prabangiems automobiliams ir solidžioms premijoms, indėlininkų lėšos buvo naudojamos finansų skylėms kaišyti. Skaičiuojama, kad pajininkams turto greičiausiai neliks.

„Taupkasės“ nemokumo procesas, atrodė, vyksta sklandžiai – 19 milijonų eurų indėlininkams netrukus išmokės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Tačiau ne visi indėlininkai iš tiesų buvo indėlininkais – jie paversti unijos savininkais.

Į 15min kreipėsi net trys moterys, pasidalijusios savo istorijomis, kad unijoje liko įšalę jų tūkstančiai eurų – manė, kad pinigus laiko indėlyje, tačiau pasirodė, kad jos tapo pajininkėmis.

„Taupkasės“ veika šiuo metu sustabdyta, atimta licencija, teisme jai keliama bankroto byla, o turto joje vos pakanka kreditorių reikalavimams. Laikinas „Taupkasei“ vadovaujantis administratorius leidžia suprasti, kad pajų prisipirkę gyventojai iš tiesų gali likti be dalies pinigų.

„Skaičiuojama, kad tokias sutartis sudarė keli šimtai žmonių, kai kurie jų sudarė po kelias sutartis“, – nurodė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis, tačiau neatskleidė, kokia bendrą sumą taip „Taupkasei“ sunešė gyventojai. Jis pažymėjo, kad jiems vienintelė viltis – ieškoti užtarimo teisme.

Tačiau finansinės ataskaitos atskleidžia, kad per dvejus metus „Taupkasės“ pajininkų skaičius išaugo net dviem tūkstančiais.

Indėliai iki 100 tūkst. eurų Lietuvoje yra apdrausti, tačiau pajininkai, kaip ir įmonių akcininkai, neapdrausti niekaip ir jie eilėje prie pinigų – paskutiniai.

15min nuotr./„Pagerintų“ indėlių reklamą „Taupkasės“ svetainėje galima rasti iki šiol
15min nuotr./„Pagerintų“ indėlių reklamą „Taupkasės“ svetainėje galima rasti iki šiol

Sako nežinojusi, kad pirko pajus

„Aš jau išsinagrinėjusi sutartį supratau, kad nebeatgausiu dalies savo pinigų. Esmė ta, kad šioje taupkasėje buvo tam tikrų terminuotų indėlių rūšis, kuri vadinosi „Terminuotas plius“, su skaičiais 30 arba 70. O tie skaičiai reiškia, kad žmogus tik dalį įdėjo į indėlį, o 30 ar 70 proc. nueina į pajus. „Taupkasės“ pajus, papildomus pajus, ten visaip parašyta. Ir šitas dalykas žmonėms nebuvo išaiškintas“, – skundėsi į 15min besikreipusi skaitytoja.

Matyt, jau yra ir šiek tiek panikos elemento, nes pagal viešą informaciją žmonės suprato, kad unija susiduria su problemomis ir iškilo grėsmė pajaus susigrąžinimui, – dėsto laikinasis administratorius Edvardas Kochanauskas.

Skaitytoja tikino, kad sudarydama sutartį nesupratusi, kad dalis jos indėlio nebus apdraustas.

15min nuotr./Reklama „Taupkasės“ interneto svetainėje
15min nuotr./Reklama „Taupkasės“ interneto svetainėje

„Šitas dalykas žmonėms nebuvo išaiškintas dedant indėlius. Didelė dalis žmonių dar tikisi, kad jie buvo apdrausti ir jie pinigus atgaus. Nežino dar tokio dalyko. O čia jie (unija – 15min) tikslingai ėjo iki to bankroto, ir gali būti, kad čia sąmoningai tas dalykas daromas, pasipelnymo tikslais“, – teigė moteriškė.

Ji pripažino, kad ir pati susiviliojusi didesnėmis palūkanomis – kuomet bankai siūlė nulines palūkanas, unijos svetainėje iki šiol siūlomos 4,5 proc. palūkanos.

Kita „Taupkasės“ dalininkė 15min tikino, kad buvo apgauta ir taip prarado 1800 eurų.

„Mes, indėlininkai „Taupkasės“, praradome savo pajus apgaulės būdu. Ir dabar jiems jau paskelbta bankroto byla. Tuos papildomus pajus įkišo apgaulės būdu, nesuteikė išsamios informacijos. Buvo ir patikrinimas, jie gavo baudą, kuri labiau simbolinė, palyginus su ta suma, kurią jie nusavino iš žmonių. Kaip suprantu, tokių yra daugiau nei 50 proc. indėlininkų“, – sielvartavo antroji pašnekovė.

Iš tiesų Lietuvos bankas „Taupkasei“ už netinkamą klientų informavimą pernai gruodį buvo skyręs 558 eurų baudą. Tuomet buvo aiškinamasi 60 indėlininkų situacija.

Dėjo „indėlius“ ne savo noru

Antroji moteris dabar tikina, kad net ne savo noru padėjo tokį „indėlį“.

„Buvo tokie laikai, kad banke nebuvo visiškai jokių procentų. Čia, unijoje, dar buvo šioks toks vienas procentukas. Tačiau ką jie padarė – ėmė skambinėti pastoviai, gal 2016 metai buvo. Esmė, kad paskambino vadybininkė ir pakvietė ateiti į „Taupkasę“. Aš daug kartų nenuėjau, ar tai dokumentų nuėjusi neturėdavau, vis nepersirašydavau sutarties. Bet kai reikėjo atlikti pavedimą ar pasiimti pinigų, tada nuėjau ir vėl pradėjo mane šnekinti ir sakyti, ar nenorėtumėte, va, gauti didesnių palūkanų“, – aiškina pašnekovė.

Jai buvo žadamos 3 proc. palūkanos nuo didesnės indėlio dalies.

Jei būčiau suvokusi, gal ir būtų dingtelėję nekišti galvos į kilpą.

„Man sakė, kad bendros palūkanos nuo abiejų dalių vis tiek bus didesnės. Aš kažkaip tuo momentu net nepagalvojau ir dabar save už tai plaku. Nesupratau, kad tapau pajininke. Jei būčiau suvokusi, gal ir būtų dingtelėję nekišti galvos į kilpą. Šitaip mane suvyniojo. Bet ir žvejojo mus tais skambučiais. Dabar skambinau į „Taupkasę“, tai ta vadybininkė, kuri mane įtraukė, nebedirba“, – skundėsi moteris ir teigė pažįstanti asmenį, kuris turi pajų net už 20 tūkst. eurų.

Vida Press nuotr./Skaičiuoja pinigus
Vida Press nuotr./Skaičiuoja pinigus

Trečiosios ponios istorija analogiška – išgirdusi pažadą, kad iki kovo 14 d. indėlininkams bus grąžintos lėšos, ji išsiaiškino, kad dalies lėšų – beveik 2000 eurų – neatgaus.

„Aš pati sužinojau, pasiskambinau ir man pasakė. Oficialiai mums niekas nieko nepranešė. Ir turbūt dauguma žmonių net nežino. Žmonės net nežino, kad jie bankrutavo. Jie į kilpą įtraukė vyresnio amžiaus žmones. Man 66 metai, bet aš valdau informacines technologijas. O yra žmonės, kurie neturi nei interneto, nei „Facebook“. Jie iš ubago lazdą atėmė“, – guodėsi trečioji pašnekovė.

Vieša paslaptis, kad iš šalia esančio „Swedbank“ klientų aptarnavimo skyriaus žmonės atsiimdavo savo indėlius ir nešė šalia į „Taupkasę“.

Paklausta, ar nesupratusi ką pasirašanti, ji tik piktinosi.

„Apie tuos pajus viskas labai neaišku. Nieko nežinojom, kad tas pajus kažką ten reiškia, kad jo galime netekti. Nieko aš nepirkau, mes nieko nepirkom. Mes kaip taupymo formą naudojome, kai bankas duoda geresnius procentus. Apie jokius pirkimus ar pardavimus kalbos net nebuvo“, – dievagojosi senjorė.

Šiuo metu visos moterys svarsto galimybes kartu kreiptis į teismą ir kviečia kitus nukentėjusiuosius prisijungti – kreiptis į Dianos Višinskienės advokatų kontorą.

Tuo tarpu „Kredito unijos“ atstovai 15min tvirtino, kad visi indėlininkai ir raštu, ir žodžiu buvo informuojami apie galimybę tapti unijos pajininkais. Lietuvos bankas, pasak unijos atstovų, 2017 m. „Taupkasės“ klientų informavimo būdus patikrino ir pateikė pastabas, į kurias nedelsiant buvo atsižvelgta.

Turto vos užtenka kreditoriams

„Taupkasei“ paskirto laikinojo administratoriaus „Verslo administravimo centras“ (VAC) duomenimis, 2018 m. sausio 31 d. kredito unija buvo sukaupusi 1,9 mln. eurų tvarių pajų, o vien patirti nuostoliai siekė 1,6 mln. eurų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Valdininkas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Valdininkas

Kredito unijos perskaičiuotas kapitalas – tai, kas lieka pajininkams – sudarė tik 41 tūkst. Eur. Reali turto vertė gali būti netgi mažesnė, kadangi tai priklausys nuo to, kokia kaina jis bus realizuotas rinkoje, jei bus keliama bankroto byla.

Administratorius Edvardas Kochanauskas, vadovaujantis (VAC), aiškina, kad „Taupkasė“ turi surinkusi dokumentus su žmonių parašais ir prašymais įsigyti papildomų pajų.

„Į mane jau irgi kreipėsi ne vienas asmuo, teigdamas, kad jiems nebuvo visiškai aiškiai ir suprantamai išaiškintos aplinkybės ir galimos teisinės pasekmės“, – sako E.Kochanauskas.

Dokumentuose parašai yra

Su „Taupkasės“ dokumentais susipažinęs administratorius teigia, kad klientų pasirašytuose dokumentuose yra nurodyta, jog šie susipažino su sąlygomis, įkainiais, patvirtina, kad sutartis atitinka jų valią.

„Yra prašymas dėl papildomų pajų įsigijimo. Kiekvienas asmuo rašė jį tą pačią dieną, kuomet buvo sudaroma sutartis, matyt, tuo pačiu metu. Rašoma: prašau leisti man padidinti pajinį įnašą, tarkime, 4000 ar 3000 eurų ir toliau vykdyti visas kredito unijos prievoles. Kiekvienoje byloje, prie kiekvieno, vadinkime, indėlininko ar šiuo atveju pajininko, yra pridėta“, – sako administratorius.

Jis sutinka, kad tokia indėlių teikimo praktika yra „veiklos trūkumas“.

„Nežinau, ar tai vadinti godumu, ar lietuvių tautos verslumu. Esmė tokia, kad tą nulėmė agresyvi „Taupkasės“ plėtros ar kapitalo didinimo politika, nes pagal Lietuvos banko inspektavimo duomenis neatitiko kapitalo pakankamumo rodiklių. Čia vieša paslaptis, kad iš šalia esančio „Swedbank“ klientų aptarnavimo skyriaus žmonės atsiimdavo savo indėlius ir nešė šalia į „Taupkasę“ Maironio g., Kaune. Ir siekė gauti 4 proc. palūkanų“, – sako E.Kochanauskas.

„Fotolia“ nuotr./Liūdesys
„Fotolia“ nuotr./Liūdesys

Jis paaiškina, kad pajininkas yra unijos savininkas, todėl pagal įstatymus jis nelaikomas kreditoriumi, jis nedalyvauja kreditorių eilėje – pajininkams atiteks likęs turtas, atidavus visas skolas.

„Pajininkas, kaip ir akcininkas (…) turi proporcingą teisę į likviduojamos unijos turto dalį. Tai va, žmones šitas dalykas neramina, matyt, jau yra ir šiek tiek panikos elemento, nes pagal viešą informaciją žmonės suprato, kad unija susiduria su problemomis ir iškilo grėsmė pajaus susigrąžinimui“, – dėstė E.Kochanauskas.

Pinigai – premijoms ir prabangai

Griežtos Lietuvos banko sankcijos „Taupkasei“ skirtos ne be pagrindo. Administratoriaus pasakojimai šokiruoja.

Paskolų komiteto nariai sprendžia dėl paskolų suteikimo tik už 120 tūkst. eurų, tačiau už ypatingus nuopelnus ir pelningumą gauna 700 tūkstančių eurų. Na, ar jūs neįžvelgiate čia sveiko proto, sąžiningumo ir protingumo disproporcijos? – sakė E.Kochanauskas.

„Lietuvos banko valdyba tikrai nepriimtų nepagrįsto sprendimo ir vien tik administratoriaus išvada nesivadovautų. Reikėtų žiūrėti kredito unijos paskutinių metų veiklos istoriją, ir skambiausiai nuskambėjusį 720 tūkst. eurų tantjemų išmokėjimą paskolų komiteto nariams“, – sako E.Kochanauskas.

Pernai birželį Lietuvos aukščiausiasis teismas pripažino, kad 722 tūkst. eurų „Taupkasės“ paskolų komiteto nariams buvo išmokėti neteisėtai.

„Tantjemos išmokėtos 2015 metais paskolų komiteto nariams, nors tais metais paskolų buvo suteikta tiktai už 120 tūkstančių eurų. Jūs įsivaizduojat, paskolų komiteto nariai sprendžia dėl paskolų suteikimo tik už 120 tūkst. eurų, tačiau už ypatingus nuopelnus ir pelningumą gauna 700 tūkstančių eurų. Na, ar jūs neįžvelgiate čia sveiko proto, sąžiningumo ir protingumo disproporcijos?“, – svarstė administratorius.

Jau skelbta, kad „Taupkasė“ pirkosi ir prabangius automobilius, tokius kaip „Bentley Continental GT Speed“ ir „Porsche Panamera“. Piniginių operacijų schemos rodo, kad šie sandoriai buvo reikalingi tik kaip lėšų šaltinis atsiskaityti su viena vartojimo kreditus teikiančia įmone. Kitas pirkinys – prabangus butas Kauno centre su didžiule terasa ir vaizdu į Laisvės alėją.

„Bentley Continental GT“
„Bentley Continental GT“

„Mano praktika ir giliu įsitikinimu, aš abejoju, ar buvo tikslinga unijai įsigyti tuos automobilius. Tai ne vien automobilių įsigijimas, ten buvo ir kitų teisinių santykių išraiška, kurių dabar negaliu atskleisti. O tie teisiniai santykiai taip pat buvo su tampriai su unijos vadovais susijusiais asmenimis ir įmonėmis“, – sako E.Kochanauskas.

Tiesa, „Taupkasės“ atstovai 15min teigė, kad automobiliai „Porsche Panamera“ ir „Bentley Continental“ ne vienerius metus buvo asmeniškai naudojami unijos steigėjų, jie buvo įsigyti nuosavomis lėšomis, tačiau prieš dvejus metus juos nuspręsta perkelti į unijos turtą. Priežiūros tarnyba, pasak unijos atsrtovų, jau 2016 metais buvo informuota apie „Taupkasė“ įgytą turtą, tačiau esą jokių pretenzijų nereiškė. „Viešoje erdvėje ši informacija pradėta naudoti tik tuomet, kai unija pareiškė norą tapti specializuotu banku“, – teigiama „Taupkasės“ komentare.

Trečias grubus „Taupkasės“ ankstesnis pažeidimas – paskolų, išduotų vienam asmeniui, dalis viršijo normatyvus. Anot administratoriaus, ir numatytos paskolos palūkanos neatitiko „kriterijų ir motyvų vertinant unijos tvarumą, stabilumą ir galimybes patikimai veikti“.

Lietuvos bankas daug nežada

Lietuvos banko atstovas Vytautas Valvonis teigia, kad „Taupkasė“ turėjo teisę teikti indėlio paslaugą „su papildomomis sąlygomis“, tačiau lygiai taip pat teisės aktai ją įpareigoja „tinkamai klientus informuoti apie šių taupymo produktų rizikas“.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vytautas Valvonis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vytautas Valvonis

„2016 m., gavęs informacijos apie „Taupkasės“ teikiamą indėlio „Plius“ paslaugą, Lietuvos bankas kreipėsi į šią kredito uniją nurodydamas pateikti sutarčių su klientais pavyzdžius. Juose buvo atskleista, kad kredito unijos nario įneštas papildomas pajus nėra apdraustas privalomuoju indėlių draudimu. Kartu tąkart kredito unija informavo, kad toks indėlių „Plius“ priėmimas nuo 2016 m. gruodžio 30 d. yra sustabdytas ir kredito unija daugiau nesudaro tokių indėlio sutarčių“, – sako V.Valvonis.

Apie tai, kad kredito unija atnaujino tokio „produkto“ teikimą, paaiškėjo 2017 m. gegužės mėn. pradėjus netikėtą kredito unijos inspektavimą.

„Reaguodami į tai pradėjome tyrimą siekdami detaliai išsiaiškinti, ar kredito unija siūlydama šį produktą tinkamai atskleidžia visą informaciją“, – sako V.Valvonis.

Lietuvos bankas buvo išplatinęs įspėjimų apie galimas rizikas ir pabrėžė, kad pajus, kitaip nei indėlis, nėra apdraustas privalomuoju indėlių draudimu, tačiau jau sudarytos sutartys liko galioti.

Tik pernai gruodį, baigus tyrimą dėl indėlio „Plius“, už netinkamą klientų informavimą „Taupkasei“ buvo skirta minėta 558 eurų bauda.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Bankomatas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Bankomatas

„Tyrimo metu apklausus asmenis, įsigijusius šį produktą, nemaža jų dalis teigė suprantą, kad dalis lėšų investuojama į indėlių draudimu nedraudžiamą pajų. Dar kartą viešai priminėme rizikas ir atkreipėme investuotojų dėmesį, kad prieš patikint kam nors savo pinigus, pirmiausia reikėtų išsamiau pasidomėti sudominusiu finansiniu produktu. Jeigu už jį siūlomos didesnės palūkanos nei rinkoje, būtina pasigilinti, kodėl taip yra, ir įvertinti, ar galima rizika atpirks galimą naudą“, – tikina V.Valvonis.

Dabar, kai unijos veikla sustabdyta ir paskelbtas bankrotas, pajininkai gali siekti, kad sudarytos sutartys būtų pripažintos negaliojančiomis, bei reikalauti atsakomybės iš unijos vadovų – tam jie patys turi kreiptis į teismą, patarimą išsako Lietuvos banko atstovas.

Šių metų vasario 13 d. Lietuvos banko valdyba pripažino „Taupkasę“ nemokia ir visam laikui atšaukė kredito unijos licenciją.

Nors pajininkų tūkstančiai, sprendžia keli asmenys

„Registrų centrui“ pateikta ataskaita atskleidžia, kad vien per 2016 metus „Taupkasė“ pritraukė 942 naujus pajininkus ir jų skaičius pasiekė 2031. Papildomų pajų išplatinta už 1,83 milijono eurų. Tokią praktiką unija tęsė ir 2017-aisiais, kadangi šiuo metu pajininkų – 3,2 tūkstančio.

Tačiau pajininkų susirinkimuose vienbalsiai visus sprendimus priimdavo vos keliolika pajininkų, kurių dalis nesiekė nė 2 procentų unijos narių. Pavyzdžiui 2016 metų pajininkų susirinkime vos 16 pajininkų priėmė svarbiausius sprendimus. O ir jie akivaizdžiai susiję šeimyniniais santykiais – gausu pasikartojančių pavardžių.

15min nuotr./„Taupkasės“ narių susirinkimo dalyviai 2016 m. kovo 31 d.
15min nuotr./„Taupkasės“ narių susirinkimo dalyviai 2016 m. kovo 31 d.

Iš penkių pirmųjų unijos steigėjų nuo 2011 metų Sergejus Ščerbakovas unijos pajininkų susirinkimuose dalyvavo nuolat, jis taip pat nuolat buvo ir paskolų komiteto narys, o šiuo metu eina komiteto pirmininko pareigas.

Taip pat ir Žilvinas Vaitkūnas išlieka aktyvus pajininkų susirinkimo dalyvis, jis anksčiau ėjo „Taupkasės“ valdybos nario pareigas. Tačiau jį 2015 m. nušalino „Lietuvos bankas“, kadangi jis unijos turtą naudojo savo įmonių įsipareigojimams užtikrinti ir to neatskleidė.

Kiti unijos steigėjai – Ričardas Šidlauskas, Žaneta ir Rimvydas Danilevičiai paskutiniuose pajininkų susirinkime nebedalyvavo.

„Taupkasės“ administracijos direktorius Algirdas Kučinskas buvo Paskolų komiteto pirmininku tuo metu, kai komitetui skirta 720 tūkst. eurų tantjemų.

Lietuvos banko nušalinta „Taupkasės“ vadovė Loreta Fomkina, o taip pat Genadij Fomkin – taip pat tarp 16 pajininkų, kurie sprendė unijos klausimus 2016 m. susitikime.

Turtas nedingo

„Taupkasės“ laikinasis administratorius patikina, kad unijos turtas nėra iššvaistytas.

Photos.com/Seifas
Photos.com/Seifas

„Unijos turtą sudaro ne tik pinigai, materialus turtas, bet ir paskolų portfelis – tai vienas brangiausių ir didžiausių unijos turtų. O gautos pajamos už šį turtą jau priklausys ne nuo mano sprendimų, priklausys nuo unijos kreditorių, arba, jei bus iškelta bankroto byla, – nuo būsimo administratoriaus gebėjimų parduoti visą paketą“, – sako E.Kochanauskas.

Jei vis tik bankroto byla nebūtų keliama, unijos ateitis būtų dar miglotesnė – unijai grįžtų vadovauti jos ankstesnė vadovybė, licencijos teikti finansines paslaugas ji nebeturi, ir turėtų dėl jos kreiptis iš naujo, jei pajininkai rastų įnašų padengti kapitalo trūkumą.

„Turto, galiu pasakyti, yra tikrai nemažai ir piniginių lėšų pavyko per šį laikotarpį pakankamai sukaupti. Nėra taip, kad tuščios sąskaitos. Tikrai yra lėšų ir turto nemažai“, – 15min teigė laikinasis administratorius.

Lietuvos banko duomenimis, „Taupkasė“ pagal turto dydį buvo dvylikta kredito unija Lietuvoje ir iš viso vienijo 3,2 tūkst. narių.

15min nuotr./Įrašas „Taupkasės“ paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“
15min nuotr./Įrašas „Taupkasės“ paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“

„Taupkasės“ socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje dar vasario 14 d. buvo skelbiama, kad „darysime viską, kad išsaugotume jūsų turtą ir atkurtume pasitikėjimą mumis“.

„Taupkasė“: dedame visas pastangas

Kredito unija „Taupkasė“ pateikė savo komentarą. Teigiama, kad kredito unijai dar nėra paskelbtas bankrotas, teisme dar nenagrinėtas šis klausimas. „Taupkasės nariai deda visas pastangas, kad bankrotas nebūtų skelbiamas, nes unijos turimo turto pakanka atsiskaityti tiek su indėlininkais, tiek su pajininkais“, – teigiama komentare.

Be to, „Taupkasė2015 m. išmokėjo ne premijas paskolų komiteto nariams, o tantjemas už pelningus 2014 m. (pelnas – virš 1 mln. eurų). „Tai buvo atsiskaitymas su investuotojais, kurie prisidėjo prie unijos įkūrimo proceso“, – sakoma komentare.

Kredito unija pranešė, kad 2014 m. teigiamiems veiklos rezultatams labiausiai įtakos turėjo investicijos į vertybinius popierius. 2015 metų pradžioje veikla vis dar buvo pelninga (pelnas – 536 tūkst. eurų), tačiau tų metų birželio mėnesį Lietuvos bankas apribojo kredito unijų investicijų į vertybinius popierius galimybes. „Tuomet “Taupkasei„ teko išimti visus į vertybinius popierius investuotus pinigus ir pradėti labai aktyvų skolinimą. Tokia situacija lėmė, kad 2015-2017 metų laikotarpiu buvo patirti nuostoliai. Beje, tiek Lietuvos bankas, tiek administratorius nepaminėjo to fakto, kad tantjemos grąžinamos pagal šalių suderintą grafiką ir 130 tūkst. eurų tantjemų šiuo metu jau grąžinta“, – teigiama komentare.

Unija teigia skolinusi atsakingai, 2017 m. dėl paskolų į uniją kreipėsi beveik 15 000 interesantų, tačiau kruopščiai įvertinus jų finansines galimybes, paskolos buvo suteiktos tik 6 proc. besikreipusių.

Unijos atstovai taip pat skundžiasi, kad Lietuvos bankas su jais nebendravo, priėmus sprendimą sustabdyti veiklą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Verslas

Valstybės saugumo departamento būstinę Vytenio gatvėje jau siūloma pirkti už 2 mln. eurų

Aktualu

Juodasis ligoninių sąrašas: ministerija žada nenaikinti, bet darbu nėra patenkinta?

Aktualu

Po 20 už grotų praleistų parų ekvadoriečio užpuolikai paleidžiami į laisvę

Gyvenimas

Penkių vaikų įtėvis: susiduriame su diskriminacija ir stereotipais

Verslas

Teismų rūmų pastatas Vilniuje – su saulės jėgaine ir fontanu: pažvelkite, kaip atrodys

Aktualu

Prekybininkai: neįmanoma kainų etiketėse rašyti didesnėmis raidėmis

Vardai

15min studijoje – Marijos Grabštaitės premjera „Skanei“ apie Naglį Bierancą ir greitą maistą

Verslas

Sostinės Centrinė universalinė parduotuvė planuoja plėtrą, projekto vertė – 10 mln. eurų

Fotografas kviečia pamatyti, kas slypi po žymiais turistiniais objektais

Verslas

Protestuojantys vežėjai Palangos poilsiautojams pasiūlė nakvynę vilkike

Aktualu

Šiauliuose kameros užfiksavo, kaip gatvėje nepažįstamas rusakalbis smogė praeivei

Kultūra

E.Vėlyvio provokaciją Vilniaus arkivyskupija vadina dėmesio nevertu įvykiu

Aktualu

Į septyniolikmečio nužudymo vietą Marijampolėje atvestas įtariamasis rodė, ką darė savo aukai

Aktualu

VRK nusprendė, kad Naglio Puteikio remiama Laura Radzevičiūtė Seimo rinkimuose nedalyvaus

Maistas

Agurkų džemas – netikėtas skanėstas ir prie blynų, ir ant sumuštinių

Vardai

Cher parduoda namą Beverli Hilse, kuris anksčiau priklausė „Vedęs ir turi vaikų“ žvaigždei

Vardai

Popkaralienei Madonnai – 60 metų: scenos revoliucionierė, maištininkė ir pasaulio rekordininkė

Aktualu

Atliekų tvarkymo Jurbarko rajone užkulisiai – rūšiuoti šiukšles senolę siunčia už 5 km

Aktualu

Pareigūnų profsąjunga: 2019 metų teisėsaugos biudžetai – neadekvatūs

Aktualu

Rusijoje sukčiavimu kaltinamas buvęs „Snoro“ savininkas V.Antonovas pripažino kaltę

Naujienos

Gazas

Vilniuje bus atnaujinta T.Kosciuškos gatvė: žada parkavimo vietų ir šviesoforą

Aktualu

Dėl „Zero Live Show“ komandos pasirodymo bažnyčioje policija pradeda ikiteisminį tyrimą

Verslas

Valstybės saugumo departamento būstinę Vytenio gatvėje jau siūloma pirkti už 2 mln. eurų

Aktualu

Juodasis ligoninių sąrašas: ministerija žada nenaikinti, bet darbu nėra patenkinta?

Verslas

Atnaujinus Palangos oro uosto taką, bus daugiau skrydžių iš pajūrio

Aktualu

Po 20 už grotų praleistų parų ekvadoriečio užpuolikai paleidžiami į laisvę

Gyvenimas

Penkių vaikų įtėvis: susiduriame su diskriminacija ir stereotipais

Verslas

Teismų rūmų pastatas Vilniuje – su saulės jėgaine ir fontanu: pažvelkite, kaip atrodys

Fotografas kviečia pamatyti, kas slypi po žymiais turistiniais objektais

Vardai

15min studijoje – Marijos Grabštaitės premjera „Skanei“ apie Naglį Bierancą ir greitą maistą

Verslas

Sostinės Centrinė universalinė parduotuvė planuoja plėtrą, projekto vertė – 10 mln. eurų

Kultūra

P.Subačius apie provokaciją bažnyčioje: pats faktas – jau kriminalinis nusikaltimas

Aktualu

Šiauliuose kameros užfiksavo, kaip gatvėje nepažįstamas rusakalbis smogė praeivei

Vardai

Cher parduoda namą Beverli Hilse, kuris anksčiau priklausė „Vedęs ir turi vaikų“ žvaigždei

Aktualu

Į septyniolikmečio nužudymo vietą Marijampolėje atvestas įtariamasis rodė, ką darė savo aukai

Maistas

Agurkų džemas – netikėtas skanėstas ir prie blynų, ir ant sumuštinių

Vardai

Popkaralienei Madonnai – 60 metų: scenos revoliucionierė, maištininkė ir pasaulio rekordininkė

Verslas

Protestuojantys vežėjai Palangos poilsiautojams pasiūlė nakvynę vilkike

Aktualu

V.Ušackas: ar man tikslinga būtų dalyvauti prezidento rinkimuose?

Aktualu

Prekybininkai: neįmanoma kainų etiketėse rašyti didesnėmis raidėmis

Vardai

Atgal į mokyklą

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką