Singapūro ekonominiai rodikliai dažnai vertinami kaip naudingas pasaulinės ekonominės aplinkos barometras, nes miesto valstybės būklė smarkiai priklauso nuo prekybos su likusiu pasauliu.
Prekybos ministerija teigė, kad šiais metais augimas greičiausiai sieks 3,5 proc., tačiau 2023-aisiais smarkiai sulėtės iki 0,5–2,5 procento.
Pareigūnai perspėjo, kad „pasaulinėje ekonomikoje išlieka didelis neapibrėžtumas ir smukimo rizika“, įskaitant dėl karo Ukrainoje ir centrinių bankų veiksmų, kuriais siekiama kovoti su dešimtmečių aukštumas pasiekusia infliacija.
„Singapūro išorės paklausos perspektyvos dar labiau susilpnėjo dėl prastesnių euro zonos ekonomikos perspektyvų vyraujant energetikos krizei, taip pat dėl Kinijos, kuri ir toliau grumiasi su pasikartojančiais COVID-19 protrūkiais ir nekilnojamojo turto rinkos nuosmukiu“, – nurodė ministerija.
Kinija yra vienintelė didžioji ekonomika, kuri vis dar bando sustabdyti viruso plitimą nulinio COVID politika, o dėl naujo protrūkio valdžios institucijos imasi griežtų izoliavimo priemonių, pavyzdžiui, uždaro dalis miestų ir taiko griežtus karantinus.
Kelios naujos taisyklės, kurias Pekinas paskelbė anksčiau šį mėnesį, regis, bylojo apie politikos švelninimą, tačiau naujausias koronaviruso protrūkis ir pirmosios mirtys per kelis mėnesius sukėlė baimę dėl dar vieno griežto suvaržymo.
Singapūro prekybos ministerija trečiadienį pareiškė: „Tikėtina, kad augimo tempai daugumoje pagrindinių ekonomikų toliau lėtės lyginant su 2022 metų lygiu, o JAV ir euro zonoje numatomas staigus sulėtėjimas.
„Tikėtina, kad pasauliniai tiekimo sutrikimai tęsis ir 2023 metais, nes karas Ukrainoje užsitęs, nors tikimasi, kad sutrikimų mastas ir dažnis sumažės“, – pridūrė ministerija.
