Anot SEB banko vyriausiojo analitiko Nerijaus Udrėno, tos bendrovės galėtų būti su laisvu nuosavu kapitalu, galėtų skolintis iš bankų ir pigiau įgyvendintų renovacijos projektus.
Specialisto manymu, tokių bendrovių trečdalis kapitalo galėtų priklausyti valstybei arba savivaldybėms.
Tokių įmonių kūrimo tvarka būtų reglamentuota teisės aktais – juose būtų numatyta, kaip bus formuojamas tokios įmonės kapitalas, kokias jos prisiimtų garantijas už atliktus darbus, kaip atsiskaitytų su kitomis įmonėmis, kokia bus gyventojų atsiskaitymo sistema.
Gyventojams tokiu atveju nereikėtų kaupti ir mokėti jokių pradinių įnašų. Įmonei jie tik turėtų įsipareigoti tam tikrą laiką mokėti fiksuotą mokestį.
Pasak N.Udrėno, kad remiantis vokiečių pavyzdžiu. „Siekiant sumažinti neigiamas pasekmes, reikia pasitelkti pigesnius vietinius energijos šaltinius bei taupiau naudoti energiją. Didžiausio ekonomiškumo galima pasiekti apšiltinus apie 30 tūkst. senos statybos daugiabučių namų“, – sakė N. Udrėnas.
Analitikas mano, kad tokiems projektams galėtų jungtis net daugiabučius prižiūrinčios įmonės, statybos bendrovės ir šilumos tiekimo įmonės.
Pasak analitiko, daugiabučių namų modernizacija paspartėtų, jei valstybės numatyta parama nuo 50 proc. būtų nustatyta iki 15-20 procentų. Tokiu būdu būtų paremtas didesnis skaičius bendrijų, kurios jau šiandien galėtų pradėti renovaciją, tačiau nesulaukia iš valstybės numatytos skirti paramos.
Anot N.Udrėno, pasaulinio energijos išteklių brangimo pasekmes galėtų sušvelnini aktyvesnė senos statybos daugiabučių namų modernizacija.
Analitikas siūlo labiau paskatinti tuos daugiabučių gyventojus, kurie jau yra sukaupusios pakankamai lėšų ir galėtų pradėti savo būstų renovavimą.
Dabartinę valstybės paramą tiems, kurie planuoja užsiimti būsto atnaujinimu, jis vadina dosnia, bet jau nebepakankamą dėl brangstančių energijos šaltinių.
„Finansinis dosnumas dar negarantuoja, kad bus įgyvendinami daugiabučių renovavimo tikslai“, – sakė N. Udrėnas.
