2013 metų šalies biudžetui, kurio išlaidų eilučių trečdalį 7,1 mlrd. litų sudaro ES parama, ekspertų nuomone, tai įtakos neturės, penktadienį rašo „Verslo žinios“.
Kitąmet Lietuva iš Europos turėtų gauti 7,5 mlrd. litų, tačiau politikams siūloma neįsismaginti kuriant įvairias mokesčių lengvatas ir didinant biudžeto išlaidas. „Atvirkščiai – ir politikai, ir visuomenė turėtų keisti mąstyseną ir pratintis gyventi prie mažėjančios ES paramos“, – pataria SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, pasak kurio, jeigu ES parama 2014-2020 metams būtų apkarpyta, tai neišvengiamai veiktų ir šalies makroekonominius rodiklius.
„Grubiai skaičiuojant, galima tikėtis netekti maždaug 20 proc. dabar gaunamos ES paramos, taigi, jei dabartinė parama paskatina 2% BVP augimą, galėtume teigti, kad BVP augimas būtų mažesnis penktadaliu – 0,4 proc.“, – skaičiavo G. Nausėda.
Parlamentaro Kęstučio Glavecko nuomone, ES įstrigus krizės gniaužtuose dar bent vieniems metams ir prie bendro katilo kitąmet prisijungus dar ir Kroatijai, parama Lietuvai, skaičiuojant metinį vidurkį, gali sumenkti nuo maždaug 6 mlrd. litų iki maždaug 4,5 mlrd. litų.
