Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Siūlomi žemės pardavimo saugikliai užkirstų kelią kasti gamtos išteklius

Lietuvos žemės pardavimas užsieniečiams
BFL/Vyginto Skaraičio nuotr. / Žemė
Šaltinis: 15min
0
A A

Seime svarstomi žemės pardavimo saugiklių įstatymo projektai yra neteisėti, jie kelia grėsmę gamtos išteklių gavybos ir kitoms įmonėms, gali įstumti į aklavietę žemės turinčius ar akcijų norinčius parduoti verslininkus, sako verslo atstovai. Kai kurie ūkininkai grasina blokuoti kelius, jeigu bus priimti siūlomi apribojimai. Seimo nariai sako abejojantys, ar bus priimti griežčiausi saugikliai.

„Lietuva prarastų visus išteklius, žemės gelmių ištekliai sudaro pusę viso nacionalinio turto – 64 mlrd. litų, o mes prie jų nebeprieiname. Tai yra absurdas“, – apie Seime svarstomus įstatymų projektus sakė bendrovės „GJMagma“ steigėjas, Lietuvos geologijos įmonių asociacijos, Lietuvos durpių įmonių asociacijos ir Karjerų asociacijos narys Ginutis Juozapavičius.

Lietuva prarastų visus išteklius, žemės gelmių ištekliai sudaro pusę viso nacionalinio turto – 64 mlrd. litų, o mes prie jų nebeprieiname. Tai yra absurdas

Anot jo, siūlomose Miškų įstatymo ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo projektuose numatyta, kad žemės ūkio paskirties žemę gali įsigyti tik įmonės, kurios užsiima žemės ūkio veikla ir įsipareigoja ateityje tą žemę naudoti produkcijos gamybai.

G.Juozapavičiaus teigimu, visos karjerų ir kitų gamtos išteklių gavybos teritorijos iš pradžių taip pat būna žemės arba miško ūkio paskirties žemė.

„Į mišką negalime eiti, nes tai riboja Miškų įstatymas, kol nebus iškasti visi ištekliai ne miško žemėje (...) Visos naudingos iškasenos yra po žeme – žemės ūkio paskirties arba po miško ūkio paskirties žeme. Norint prie jų prieiti, reikia disponuoti žeme, reikia ją valdyti. Kad ūkio subjektai galėtų vykdyti žvalgybą, žemę turi įsigyti, nusipirkti, kito kelio nėra, bet jie nėra žemės ūkio produkcijos gamintojai. Taigi, kasti negalėsime“, – dėstė G.Juozapavičius.

Anot jo, priėmus įstatymus, negalės atsirasti nė vienas naujas karjeras: „Vadinasi, išsemsime visus karjerus, kuriuos dabar kasame ir stop. Lietuva turės net smėliuką pabarstyti ant apledėjusio kelio vežtis iš užsienio. Taigi, absurdas.“

Verslininkas sakė, kad gamtos išteklių žvalgybos ir gavybos įmonėms turėtų būti leista be ribojimų įsigyti žemę.

Panašią problemą kėlė ir pramonininkų atstovai. Jų teigimu, verslininkai, pavyzdžiui, perka nedidelius sklypus įrengti logistikos objektus, o saugikliai trukdys tam.

Lietuvos verslo konfederacijos atstovas Simas Gudynas tvirtino, kad siūlomi saugikliai smarkiai apribotų, o kartais ir į aklavietę įstumtų žemės turinčius ir savo įmonės akcijas norinčius parduoti verslininkus.

„Įsivaizduokite, juridinis asmuo turi daugiau negu dešimt hektarų žemės ūkio paskirties žemės, ir aš noriu nusipirkti daugiau negu 25 proc. jo akcijų. Norėdamas įsigyti akcijas, privalėsiu atitikti visus žemės ūkio paskirties įgijėjui taikytinus reikalavimus – turėsiu įsikelti į teritoriją, kur yra ta žemė, išmokti lietuvių kalbą, įsipareigoti penkerius metus ją dirbti ir pagaminti produkcijos kiekį, neparduoti jos, turėsiu turėti išsilavinimą, būti ne mažiau kaip trejus metus dirbęs žemę“, – sunkumus vardijo S.Gudynas.

Anot jo, taip nutiks, nes bendrovės akcijų perleidimas prilyginamas žemės pirkimui.

S.Gudyno tvirtinimu, įmonės, turinčios daugiau nei 500 ha žemės ūkio paskirties žemės, išvis negalės parduoti savo akcijų, nes pagal siūlymus, niekas negalės Lietuvoje turėti daugiau nei 500 ha.

„Jeigu taip nutiktų su užsienio subjektais, manau, būtų keliamas ir investuotojo apsaugos klausimas“, – svarstė jis.

Lietuvos grybų augintojų ir perdirbėjų asociacijos prezidentas Kęstutis Juščius sakė, kad siūlomi projektai nereikalingi, nes per juridinius asmenis užsieniečiai Lietuvoje jau 15 metų gali pirkti žemės, bet šia galimybe labai mažai kas pasinaudojo.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas atstovas Žilvinas Šilėnas tvirtino, kad ūkinės veiklos, kuri nėra žalinga visuomenei, negalima riboti šiaip sau sugalvojus.

„Šis įstatymas nėra nei teisėtas, nei teisingas. Spėju, bus dar daugiau žmonių, nepatenkintų valdžios veiksmais, jei jis bus priimtas“, – teigė jis.

Seime klausymuose dalyvavęs ūkininkas iš Marijampolės grasino sunkiąja technika blokuoti kelius, jeigu bus priimti kai kurie siūlomi ribojimai.

Šis įstatymas nėra nei teisėtas, nei teisingas

Vieną iš saugiklių įstatymo projektą rengusios darbo grupės vadovas socialdemokratas Kazys Grybauskas BNS sakė, kad bus stengiamasi atsižvelgti į visas pastabas ir abejojo, kad būtų priimti griežčiausi saugikliai.

„Mes pasisakome už tai, kad visiems verslo subjektams būtų sudaryta galimybė normaliai ūkininkauti ant žemės, kurią turime“, – sakė jis, atremdamas pramonininkų ir kitų verslininkų kritiką.

K.Grybausko teigimu, saugiklių projektas kitą savaitę turėtų grįžti į Seimo posėdžių salę. Ji tikimasi priimti iki gegužės 1-osios, kai baigsis draudimas Lietuvoje užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės.

Seime svarstomi trys vadinamieji žemės pardavimo saugiklių įstatymų projektai. Vieną jų rengė darbo grupė, antrąjį pateikė grupė Seimo konservatorių, trečiąjį – Vyriausybė. Juose siūlomi saugikliai iš dalies skiriasi, iš dalies sutampa.

Siūloma, kad žemės ūkio paskirties žemė Lietuvoje būtų parduodama tik Europos Sąjungos bei keturių Europos ekonominės erdvės valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims, tačiau jie turės atitikti papildomus reikalavimus. Darbo grupė ir Vyriausybė siūloma, kad žemės galėtų pirkti tik fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys profesinių įgūdžių ir kompetencijos, tai yra mažiau kaip 3 metus iki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos vykdantis žemės ūkio veiklą.

Vyriausybė dar nori numatyti, kad įsigiję žemės asmenys, privalo ne mažiau kaip 5 metus ją naudoti žemės ūkio veiklai, kurios minimalias metines apimtis vienam hektarui žemės nustato Žemės ūkio ministerija.

Pagal konservatorių projektą, užsienio piliečiai turėtų papildomai įrodyti savo lojalumą Lietuvai bei mokėti lietuvių kalbą.

Be jokių apribojimų būtų galima įsigyti ne daugiau kaip 10 hektarų žemės, o jeigu pirkėjas norėtų jos įsigyti daugiau, turėtų gauti savivaldybės leidimą. Kaip ir dabar, ateityje bendrovėms bei ūkininkams siūloma leisti įsigyti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką