Studijoje analizuojama dizaino sąvoka ir jos pokyčiai, dizaino svarba šalies ekonomikai, sektoriaus matavimo rodikliai, propagavimo ir finansavimo problemos bei iššūkiai.
Lietuvos dizaino sektoriaus stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizę papildo situacijos kaimyninėse šalyse pavyzdžiai, dizaino politikos gairės Europos mastu bei konkrečios rekomendacijos dėl priemonių, galinčių sustiprinti Lietuvos dizaino sektorių ir jo integravimą į inovacijų sistemą.
„Tokios šalys, kaip Kinija ir Singapūras, praeityje konkuravusios pigia darbo jėga ir maža prekių kaina, vis labiau konkuruoja dizainu. Todėl Europos Komisija jau 2009 m. savo darbiniuose dokumentuose konstatavo, kad dizainas yra svarbus ekonominės vertės kūrimo ir konkurencingumo veiksnys, taip pat svarbi Europos inovacijų politikos dalis“, – sako Lietuvos dizaino sektoriaus plėtros galimybių studiją rengusios darbo grupės vadovas, VDA Dizaino inovacijų centro direktorius Marius Urbanavičius.
Lietuvoje nebuvo tyrimų
Nors Europos mastu atliktos analizės rodo, kad strategiškai į dizainą investuojančios įmonės paprastai dirba pelningiau ir auga sparčiau, Lietuvos verslas investicijas į dizainą vis dar vertina kaip rizikingas ir jų grąžą sieja daugiausiai su nefinansiniais rodikliais
Pasak jo, nors pastaruosius 5-erius metus ES inovacijų ir dizaino politika vystėsi nuosekliai ir intensyviai, ir 2014 m. dizaino politiką kaip nacionalinės politikos dalį buvo integravę 15 iš 28 šalių narių, Lietuva, neturėdama jokios dizaino politikos vizijos, strategijos ar plano, dizaino politikos brandos skalėje buvo žemiausiame lygyje. Tuo tarpu Danija, Estija, Suomija, Jungtinė Karalystė ir Švedija jau yra pasiekusios 4, t.y. aukščiausią dizaino politikos brandos lygį.
M.Urbanavičiaus teigimu, Lietuvoje nėra atlikta išsamių tyrimų apie dizaino naudojimą verslo ir viešajame sektoriuje, todėl nepakankamai vertinamas jo indėlis į konkurencingumo stiprinimą.
Nors Europos mastu atliktos analizės rodo, kad strategiškai į dizainą investuojančios įmonės paprastai dirba pelningiau ir auga sparčiau, Lietuvos verslas investicijas į dizainą vis dar vertina kaip rizikingas ir jų grąžą sieja daugiausiai su nefinansiniais rodikliais.
Lietuvoje dizainą kaip sudėtinę verslo funkciją dažniausiai naudoja maisto ir gėrimų, baldų, tekstilės ir odos, metalo apdirbimo ir įrengimų gamybos, aukštųjų technologijų pramonė.
Reikšmingas įvairių sričių inovacijoms
Tuo tarpu atlikta galimybių studija rodo, kad dizainas reikšmingas ir inovacijoms sveikatos apsaugos, švietimo, visuomenės saugumo, ekonomikos ir prekybos, viešajam sektoriui. Pavyzdžiui, dizainas gali pasitarnauti skatinant informacinės visuomenės plėtrą, darnų išteklių naudojimą ir transporto infrastruktūrą, kokybišką užimtumą ir dalyvavimą darbo rinkoje, mažinant socialinę atskirtį ir kovojant su skurdu, šviečiant visuomenę, didinant žmogiškųjų išteklių potencialą ir viešojo valdymo efektyvumą.
Galimybių studijos rengėjų nuomone, dizaino plėtrą Lietuvoje reikšmingai paskatintų nacionalinės dizaino tarybos įsteigimas. Dizaino sektoriaus atstovus vienijanti struktūra galėtų formuoti dizaino plėtros strategiją, atstovauti sektorių politiniame lygmenyje ir tarptautiniu mastu. Kaip prioritetines kryptis ekspertai išskyrė dizaino suvokimo didinimą, bendradarbiavimo stiprinimą, mokslo ir žinių perdavimo plėtrą bei dizaino edukacijos stiprinimą.
Galimybių studiją rengė darbo grupė, sudaryta iš VšĮ „Ekonominių tyrimų centras“, Vilniaus dailės akademijos, Lietuvos dizaino forumo, Lietuvos inovacijų centro bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovų, bendradarbiaujant su trimis dešimtimis ekspertų iš valstybinių, akademinių institucijų, dizaino profesionalų bei verslo įmonių.
