Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Skepticizmo lūžis: gyventojai teigia, kad ES lėšos naudojamos skaidriau

Kelio remonto darbai
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Kelio remonto darbai
Šaltinis: 15min
0
A A

Reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis, vis daugiau gyventojų junta Europos Sąjungos lėšų skyrimo Lietuvai naudą. Sociologai pastebi, kad įvyko skepticizmo lūžis – didesnė dalis respondentų teigia, jog jiems pakanka informacijos, kad galėtų įvertinti, ar ES lėšos naudojamos skaidriai, taip pat skaidriau vertina ir patį lėšų panaudojimą.

42 proc. gyventojų teigia, jog jiems pakanka informacijos, kad galėtų įvertinti ES lėšų skyrimo skaidrumą, kai 2012 m. kovą taip teigė tik 25 proc. respondentų. Palyginti su ankstesnės apklausos duomenimis, gyventojų, kuriems informacijos nepakanka, procentas sumažėjo nuo 27 iki 20 proc. Taip pat 15 proc. padaugėjo gyventojų, teigiamai vertinančių ES lėšų skyrimo skaidrumą, dalis. 

Finansų ministras Rimantas Šadžius atkreipia dėmesį, kad mažėjantis gyventojų kategoriškumas rodo skepticizmo lūžį. „Lūžiui neabejotinai daugiausiai įtakos turi faktas, kad Lietuva jau kelerius metus iš eilės yra tarp sėkmingo ES lėšų panaudojimo lyderių. Antra, teisėsaugos institucijos vis dažniau praneša apie išaiškintus sukčiavimo atvejus ir nustatytus pažeidimus – gyventojai gali įsitikinti, kad ES lėšomis finansuojami projektai griežtai kontroliuojami, o kaltininkai – baudžiami. Trečia, gyventojai asmeniškai jaučia ES lėšomis finansuojamų projektų naudą“, – sako R.Šadžius.

Teisėsaugos institucijos vis dažniau praneša apie išaiškintus sukčiavimo atvejus ir nustatytus pažeidimus – gyventojai gali įsitikinti, kad ES lėšomis finansuojami projektai griežtai kontroliuojami, o kaltininkai – baudžiami. Gyventojai asmeniškai jaučia ES lėšomis finansuojamų projektų naudą, – sako R.Šadžius.

Projektų nauda gyventojams ir domėjimasis ES skiriamomis lėšomis glaudžiai susijęs. Remiantis apklausos duomenimis, galima daryti išvadą, kad naudingų projektų įgyvendinamas turi įtakos bendram gyventojų domėjimuisi ir sparčiai augančiam žinių lygiui apie ES skiriamas lėšas Lietuvai: jeigu gyventojas jaučia naudą, domisi konkrečiu finansuojamu projektu, ieško informacijos, tai ir patį ES investicijų naudojimą vertina kaip skaidresnį.

„Kitaip tariant – kuo daugiau domiesi, tuo daugiau sužinai, o lengvai prieinamos informacijos gausą ir turinį vertini kaip skaidrumą“, – teigia finansų ministras R.Šadžius ir priduria, kad šiuo atveju itin svarbų vaidmenį atlieka didesnis informacijos prieinamumas.

Apklausos duomenimis, net 6 iš 10 gyventojų teigė asmeniškai juntantys Lietuvai skiriamų ES lėšų naudą. Pastebėtina, kad vertinimai tapo nuosaikesni. Atsakymo variantą „nepajutau“ rinkosi mažiau respondentų, iš neigiamų atsakymų daugiau buvo pasirinkusiųjų „greičiau nepajutau“. 

Paprašyti įvardyti, kokiose srityse gyventojai pajuto ES lėšų skyrimo Lietuvai naudą, dažniausiai buvo minimi transportas ir keliai (58 proc.), žemės ūkis ir kaimo plėtra (37 proc.), švietimas (33 proc.), aplinkosauga (17 proc.), sveikatos priežiūra (15 proc.), kultūros paveldas ir gamtos išsaugojimas (15 proc.), turizmas (12 proc.)  ir t. t.

Gyventojų reprezentatyvią apklausą 2013 m. gruodžio mėnesį atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, 2012 m. kovo mėnesį – rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Apklausos buvo atliktos Finansų ministerijos užsakymu.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką