Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Skęstančiųjų gelbėjimas pačių skęstančiųjų sąskaita

Rublis
BFL/Gedimino Savickio nuotr. / Rublis
Šaltinis: „Savaitė“
0
A A

Žinomi ekonomistai įspėja: šios Vyriausybės norai suvesti galus tik mokesčių didinimu nieko gero neduos.

Prognozės blogėja

Pasaulio bankas (PB) neseniai paskelbė nieko gero nežadančią informaciją. Visų planetos šalių bendrasis vidaus produktas (BVP) šiais metais smuks ne 1,7 proc. (kaip prognozuota kovą), o beveik dvigubai daugiau – iki 2,9 proc.

Pavienių valstybių prognozės dar liūdnesnės. Numatoma, kad JAV BVP sumažės ne 2,4 proc., kaip planuota dar pavasarį, o iki 3 proc. Prognozuojamas Japonijos BVP smukimas – nuo 5,3 proc. iki 6,8 proc.

Visos euro zonos ekonomika smuktelės nuo 2,7 proc. iki 4,5 proc. Nepaisant pastaruoju metu Rusijoje vis labiau pasigirstančių balsų, kad ši šalis pagaliau „stojasi nuo kelių“, PB prognozuoja šiai buvusiai supervalstybei priešingo pobūdžio procesą: jos ekonomika šiemet smuks ne 4,5 proc., o 7,5 proc. Vienintelės Kinijos ekonomika išlieka kaip „neuždusęs“ lokomotyvas: 2009 metais jos BVP išaugs 7,2 proc.

Nejaugi viskas taip blogai? Ne. Remiantis minėtojo banko prognozėmis, pasaulio ekonomika turėtų imti atsigauti 2010 metais. Tad kitąmet ji turėtų ūgtelėti bent 2 proc. O jau 2011 metais – „net“ 5,7 proc.

PB įvardijo ir dar vieną šios visuotinės krizės požymį: išsivysčiusios valstybės ėmė skirti milijardus pirmiausia savo problemoms spręsti, todėl akivaizdžiai sumažėjo tiesioginės užsienio investicijos į trečiojo pasaulio šalis. 2007 metais tam buvo skirta 1,2 trln. dolerių, pernai – 707 mlrd. dolerių, o šiemet teplanuojama skirti „vos“ 363 mlrd. dolerių. Mat PB įspėjo išsivysčiusių šalių centrinius bankus: kol nebus restruktūrizuota bankų sistema (t. y. pašalinti iš rinkos ar valdžios pastangomis atgaivinti per šią krizę nusilpę bankai), tol nereikia tikėtis ekonomikos augimo. Kitu atveju valstybės gali būti užlietos antrąja nestabilumo banga.

Nepaisant pastaruoju metu Rusijoje vis labiau pasigirstančių balsų, kad ši šalis pagaliau „stojasi nuo kelių“, PB prognozuoja šiai buvusiai supervalstybei priešingo pobūdžio procesą.

Mes, deja, šiemet krisime „visai padoriai“, nes Lietuvos ekonomikos smukimas nesugebės šiemet įsitekti į vienaženklį skaičių. Taigi 2009 metais mūsų BVP smuks mažiausiai 16 proc., kitąmet – dar 3,75 proc. Beje, tai pasakė ne koks vietinis ekonomikos orakulas, o ponia K. Purfild, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvoje vadovė.

Ne mokesčius didinti, o išlaidas mažinti!

Toks buvo pagrindinis SEB banko surengtos eilinės makroekonomikos apžvalgos leitmotyvas. Jos kolektyvinę analizę tradiciškai pristatė ir ekonomistas, ir finansininkas Gitanas Nausėda. SEB banko analitikų parengtos mūsų artimiausios ateities prognozės beveik nesiskyrė nuo jau minėtų TVF. Ir mūsų ekonomikos atsigavimą didžiausias šalies bankas regi tik 2011 metais, kai Lietuvos BVP turėtų ūgtelėti bent 3 proc.

O visais kitais klausimais tai buvo mandagi, tačiau nesibaigianti kritika šiai Vyriausybei. Pastaroji, beje, ne taip jau ir skiriasi nuo ankstesniosios, vadovaujamos G. Kirkilo. Visų pirma G. Nausėda argumentuotai įrodė, kad A. Kubiliaus taip propaguojamas siekis Lietuvoje įsivesti eurą 2012 metais yra, švelniai tariant, gerokai rožinis. Bankininkų nuomone, mes prie euro zonos prisijungsime (beje, geriausiu atveju) tik 2013-aisiais. O šios Vyriausybės manija didinti mokesčius buvo užlieta žodinių argumentų ir grafinių vaizdų lavina. Bankininkai jau dabar konstatuoja: taip drastiškai padidinti degalų akcizai nieko gero nedavė. Priešingai – šių mokesčių surinkimas katastrofiškai sumažėjo, o du stambiausi prekiautojai naftos produktais mūsų šalyje („Statoil“ ir „Lukoil“) ima kalbėti apie savo verslų peržiūrėjimą.

Toks pats likimas ištiks ir planuojamą 2 proc. padidinti pridėtinės vertės mokestį. Juk jau dabar nemažai verslo įmonių (pačiose įvairiausiose srityse) turės pasirinkti: arba imti mokėti savo darbuotojams atlyginimus vokeliuose, arba pasitraukti iš rinkos. Ekonomisto nuomone, ekonomikos skatinimo planas neveikia, tiesioginės užsienio investicijos senka ir toliau, patalpų renovavimo programa – kurgi ji? O apie valstybės išlaidų mažinimą – įtartina tyla.

Ypač detaliai pranešėjas aptarė numatomą biudžetininkų algų bazinio dydžio mažinimą. Jis, G. Nausėdos nuomone, jei ir turi būti taikomas, tai labai diferencijuotai. Antraip labai skaudžiai nukentės tūkstančiai mažiausius atlyginimus gaunančių žmonių (štai neseniai žiniasklaidoje nuskambėjo tokia informacija: dauguma šalies bibliotekininkų teuždirba… 800 litų per mėnesį). Analitiko teigimu, savo ruožtu bazinio dydžio mažinimas anksčiau ar vėliau turės įtakos ir minimaliai algai. Tad ką, ir ją imsime mažinti?

Visi valtyje, o biurokratija – ant kranto

Taip būtų galima įsivaizduoti situaciją dėl nacionalinių gėrybių paskirstymo. Jau gana garsiai nuskambėjo informacija, kuo baigėsi didysis valstybės biurokratinio aparato mažinimas. Paaiškėjo, kad valdininkų ir valstybės tarnautojų ne sumažėjo, o net padaugėjo keliais šimtais! Tuo mūsų valstybės biurokratai tarsi įrodė visai visuomenei: tai ne ji, biurokratija, dirba visuomenės labui, o visuomenė (ir pirmiausia verslas) dirba jos, biurokratijos, labui. Geriausias pavyzdys – kuo baigėsi (nes iš esmės – iš tikrųjų ir baigėsi) Saulėlydžio komisijos veikla. To neverta net komentuoti. Jos pirmininkas V. Milaknis neseniai tesugebėjo gana nerišliai išlementi, kad, girdi, jo vadovaujamos komisijos veiklai nėra „politinės valios“. T. y. pats A. Kubilius ar jo aplinka, ar pagaliau politiniai partneriai pasakė: gana tų mažinimų, o kiek trūksta valstybės biudžetui, bus surinkta padidinus vienus ar kitus mokesčius.

Tai, beje, ir daroma – būtent šį aspektą kaip didžiausią šios Vyriausybės trūkumą savo pranešime įvardijo G. Nausėda.

O kas trukdo politikams priimti tokį sprendimą: kol sunkmetis, turi būti panaikinti (metams ar dvejiem) visi priedai (nuo Seimo narių iki savivaldybių tarybų ar valdybų atstovų), iš visų valstybinių tarnybų atleisti visi pensininkai. O kas nori dar dirbti – prašom pademonstruoti savo gebėjimus verslo srityje. Taip pat derėtų laikinai sumažinti taip išpūsto diplomatinio korpuso apetitą, imti realiai ginti vartotojų interesus ir pagaliau baigti kalbas, tarkim, apie tą „energetikų visagališkumą“.

„Savaitė“
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką