Sekite 15min Google
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad vien tai, kad kreditorius nepareiškė savarankiško reikalavimo santuokos nutraukimo byloje, savaime neužkerta kelio vėliau kreiptis dėl skolos. Tačiau svarbu, ką skyrybų byloje teismas iš tikrųjų išsprendė.
Kokia buvo bylos istorija?
Kreditorius prašė 12 700 Eur skolos, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų. Reikalavimas buvo pareikštas buvusiai sutuoktinei ir mirusio buvusio sutuoktinio teisių perėmėjai – skolą prašyta priteisti solidariai.
Ieškovas nurodė, kad moteris santuokos metu skolinosi namo ir buto remontui. Reikalavimas buvo grindžiamas paskolos rašteliais, paprastaisiais vekseliais; dalį reikalavimo teisių ieškovas perėmė iš kitų kreditorių. Moteris iš pradžių ieškinį laikė iš esmės pagrįstu, tačiau siūlė skolą dalyti pusiau, nes butas po skyrybų priklausė lygiomis dalimis. Tai buvo jos argumentas, o ne LAT nustatyta skolos grąžinimo taisyklė.
Skyrybų byloje kreditoriai buvo įtraukti trečiaisiais asmenimis, tačiau vėliau pašalinti: nebuvo tinkamai pareikšti reikalavimai dėl prievolių padalijimo.
Vėlesnę skolos bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nutraukė, laikydamiesi pozicijos, kad kreditorius turėjo gintis skyrybų procese. Jam nurodyta galimybė prašyti tą procesą atnaujinti. Tačiau bandymas juo pasinaudoti taip pat buvo nesėkmingas – konstatuota, kad skyrybų sprendimu dėl kreditoriaus teisių nebuvo nuspręsta.
Ką konkrečiai pasakė LAT?
Teisė pareikšti reikalavimą skyrybų byloje nėra pareiga tai padaryti visais atvejais. Kreditoriaus nedalyvavimas, pašalinimas iš bylos ar savarankiško reikalavimo nepareiškimas savaime nepanaikina teisės į teisminę gynybą.
„Lemiamas yra ankstesnio sprendimo turinys. Šioje byloje skyrybų teismas nebuvo išsprendęs nei kreditoriaus teisių, nei sutuoktinių prievolių jam pobūdžio. Todėl atskira skolos byla negalėjo būti nutraukta remiantis tuo, kad klausimas turėjo būti išspręstas anksčiau.
Teisė kreiptis į teismą ir teisė laimėti bylą – skirtingi dalykai. Ar reikalavimas pagrįstas, ar prievolė asmeninė, bendroji dalinė, ar solidarioji, turi būti nustatyta išnagrinėjus įrodymus“, – aiškino R.Joskaudienė.
LAT panaikino abi nutartis ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui. Skolos nepriteisė ir solidariosios atsakomybės nenustatė.
Ką šioje situacijoje svarbu žinoti kiekvienai pusei?
Kreditoriui: teisę reikalauti pinigų reikia pagrįsti įrodymais.
Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus ir atsikirtimus. Praktinė teisininkės rekomendacija – saugoti ne tik skolos dokumentą, bet ir pinigų perdavimo įrodymus, susirašinėjimą, dokumentus apie paskolos paskirtį bei panaudojimą. „Reikalaujant iš abiejų sutuoktinių svarbu pagrįsti ne tik skolos sumą, bet ir kodėl už ją turėtų atsakyti abu. Vien paskolos suteikimo santuokos metu tam nepakanka.
Procesinį kelią taip pat reikia pasirinkti pagal konkrečią situaciją. Kai skyrybų sprendimu pažeistos į bylą neįtraukto kreditoriaus teisės, pirmiausia aktualus proceso atnaujinimas“, – komentavo R.Joskaudienė.
CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato tokį pagrindą, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Vien prielaida, kad žmogus turėjo dalyvauti skyrybų byloje, nėra tapati šiai sąlygai.
Besiskiriantiems sutuoktiniams: kreditorių nutylėjimas nėra skolos išsprendimas.
CK 3.126 straipsnio 2 dalis įpareigoja sutuoktinį, pareiškiantį ieškinį dėl turto padalijimo, nurodyti žinomus bendrus ir asmeninius kreditorius bei pranešti jiems apie bylą, nusiunčiant ieškinio kopiją.
„Todėl rengiant skyrybų dokumentus verta atskirai patikrinti ne tik butus, automobilius ir santaupas, bet ir paskolas, skolos raštelius, negrąžintas artimųjų lėšas. Atskleisti kreditorių nereiškia automatiškai pripažinti jo reikalavimą – ginčijamą skolą galima ginčyti įrodymais“, – teigė R.Joskaudienė.
Tam, iš kurio reikalaujama kito sutuoktinio skolos: santuoka savaime nereiškia solidariosios atsakomybės.
CK 3.109 straipsnyje nustatyta, kada prievolės vykdomos iš bendro turto ir kada sutuoktiniai atsako solidariai. Pavyzdžiui, solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutikimo ima paskolą, kuri nėra būtina bendriems šeimos poreikiams.
„Tačiau ir argumentas „aš nieko nepasirašiau“ nėra universalus atleidimas nuo atsakomybės: būtina vertinti sandorio aplinkybes, sutikimą ir šeimos poreikius. Savo atsikirtimus reikia grįsti konkrečiais faktais“, – pabrėžė teisininkė.
Abiem sutuoktiniams: „po pusę turto“ nereiškia „po pusę skolos“.
„Solidarioji prievolė nėra automatiškai dalijama pagal gauto turto dalis. Jeigu ji nustatyta, kreditorius gali reikalauti visos skolos arba jos dalies iš visų bendraskolių kartu ar iš bet kurio atskirai. Visiškas sumokėjimas kreditoriui atleidžia kitus bendraskolius nuo tos pačios prievolės vykdymo – tos pačios skolos du kartus išieškoti negalima“, – aiškino R.Joskaudienė.
Taip pat, pasak jos, nereikėtų painioti tarpusavio susitarimo, kas mokės įmokas, su skolininko pakeitimu kreditoriaus atžvilgiu.
„Vien sutuoktinių susitarimo, kad skolą perima vienas, nepakanka kitam atleisti nuo prievolės kreditoriui: skolos perkėlimui pagal CK 6.116 straipsnį reikalingas kreditoriaus sutikimas“, – pabrėžė ji.
Praktinė pamoka
„Prieš ginčijantis, kas ir kiek turi sumokėti, būtina tiksliai įvardyti pačią prievolę: kas skolinosi, kam pinigai panaudoti, kuo grindžiama kiekvieno asmens atsakomybė ir kas jau nustatyta ankstesniu teismo sprendimu.
Nepagrįstas reikalavimas, kaip ir nepagrįsti atsikirtimai, gali kainuoti papildomai: bylinėjimosi išlaidos paprastai paskirstomos pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, o teismas gali vertinti ir šalių procesinį elgesį“, – apibendrino R.Joskaudienė.
Bylos šaltinis: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-943/2026.
