Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Smulkieji verslininkai nebeatlaiko nuožmios konkurencijos su šešėliu

Naminės degtinės fabrikėlis
VSAT nuotr. / Naminės degtinės fabrikėlis
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Regionuose 200 g „plečkelę“ samagono gali įsigyti vos už 3-4 litus, kai tuo tarpu toks kiekis „Starkos“ parduotuvėje kainuoja apie 12 litų. Smulkieji verslininkai muša pavojaus varpais – jie tiesiog nebeatlaiko nuožmios konkurencijos su šešėliu. Lietuvos ekonomika kyla, šešėlis šalyje taip pat pamažu traukiasi. Vis dėlto teigiamos tendencijos kur kas labiau pastebimos didmiesčiuose, o regionuose ir kaimiškose vietovėse dauguma žmonių dar ir šiandien tebegyvena krizės nuotaikomis.

Legalias parduotuves žlugdo alkoholio ir cigarečių „taškai“

„Pas mus krizė dar nepraėjusi“, – sako mažų parduotuvių tinklą provincijoje valdančios Šakių UAB „Gulbelė“ direktorius Arūnas Tarnauskas, savo krašte kol kas nematantis didelių ekonomikos atsigavimo ženklų – investicijos neateina, naujos darbo vietos nekuriamos, atlyginimų darbuotojams kelti nėra iš ko. „Situacija sudėtinga – gyventojų mažėja, o šešėlis išlieka didelis, todėl smulkusis verslas vis labiau traukiasi. Mes aiškiai matome, kad mažų parduotuvių regionuose vis mažėja“, – priduria Šakių verslininkas A.Tarnauskas.

„Niekam ne paslaptis, kad barų priedangoje vyksta nelegali alkoholio prekyba, tabako prekyba taip pat vyksta visu tempu, turguose be PVM prekiaujama mėsos gaminiais... Konkuruoti tokiomis sąlygomis yra sunku“, – antrino Alytaus UAB „Rosvanta“ direktorius  Deimantas Zdanavičius. Verslininkas pastebi ir dar vieną blogybę – itin didelę gyventoją toleranciją nelegalioms prekėms. Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis, Lietuvoje gyventojų pakantumas nelegalioms akcizinėms prekėms yra aukščiausias iš Baltijos šalių ir šiuo metu siekia apie 62 proc. „Bet kol gyventojų pajamos išliks žemos, tol padėtis nepasikeis“, – mano D.Zdanavičius.

Šešėlinė akcizinių prekių rinka kiekvienoje šalies savivaldybėje kasmet „suvalgo” po keliasdešimt legaliai dirbančių, darbo vietas kuriančių ir mokesčius valstybei mokančių mažų parduotuvėlių.

Akcizinėmis prekėmis prekiaujančias įmones vienijančio Legalaus verslo aljanso (LVA) prezidentas Romas Apulskis patvirtina, kad nepaisant pastaraisiais metais šalyje stebimo ekonomikos augimo, padėtis regionuose vis dar išlieka įtempta.  Iš mažesnių miestų ir kaimiškų vietovių aljansą pasiekia vis daugiau signalų apie žlungančias vietos smulkiojo verslo įmones.

Smulkųjį verslą smaugia ne tik išliekanti sudėtinga demografinė padėtis – dėl emigracijos ir kartų kaitos neužtikrinančių gimstamumo rodiklių gyventojų ir toliau sparčiai mažėja – bet ir itin didelio masto šešėlinė prekyba namine degtine bei kontrabandinėmis cigaretėmis.

LVA duomenimis, šešėlinė akcizinių prekių rinka kiekvienoje šalies savivaldybėje kasmet „suvalgo” po keliasdešimt legaliai dirbančių, darbo vietas kuriančių ir mokesčius valstybei mokančių mažų parduotuvėlių.

Prekyba samagonu – policijos panosėje

Tad kaip šiandien gyvena Lietuvos regionai ir ar išties juose ir toliau klesti šešėlinė prekyba?

Laikraščio „Plungės žinios“ redaktorius Žydrūnas Pilitauskas labai vaizdžiai, bet be pagražinimų, apibūdina situaciją Plungės ir Rietavo savivaldybėse, nors labai panašų vaizdą pamatytume atidžiau pažvelgę į daugumą Lietuvos savivaldybių.

Ž.Pilitauskas neabejoja, kad dauguma vyresnio amžiaus gyventojų vis dar nerūko jokių kitų cigarečių, išskyrus kontrabandines, ir itin retai perka jas parduotuvėse.

Ž.Pilitauskas neabejoja, kad dauguma vyresnio amžiaus gyventojų vis dar nerūko jokių kitų cigarečių, išskyrus kontrabandines, ir itin retai perka jas parduotuvėse. „Manau, tokių žmonių yra apie 70 proc. Dažniausiai kontrabandinėmis cigaretėmis prekiaujama miesto pašonėje esančiose sodybose arba prie miesto esančiuose kaimuose.

Komiška, tačiau nors daugelis žino, kur galima jų įsigyti, vaidina, kad nežino, – pasakojo Ž.Pilitauskas. – Manau, kad ir policijos pareigūnai daug tokių „taškų” žino, tačiau Plungė – mažas miestelis, visi vieni kitus pažįsta ir nenori konfliktuoti. Be to, juk yra ir pareigūnų rūkančių... Kaip bebūtų keista, bet kai kuriose mažose rajono parduotuvėse taip pat galima įsigyti kontrabandinių cigarečių, nors jų mažėja, nes bijo rizikuoti įkliūti. Tokios parduotuvės kontrabandines cigaretes pardavinėja tik jau gerai žinomiems ir patikimiems jų klientams.”

Pasak pašnekovo, panaši situacija yra ir dėl nelegalaus alkoholio, tik čia dominuoja ne kontrabandinės prekės, o vietoje gaminamas samagonas: Plungės ir Rietavo savivaldybėse visi, kas tik nori, gali laisvai įsigyti šio sveikatai itin kenksmingo gėrimo.

„O verda, bent jau Plungės rajone, tai daug kur…”, – tvirtino „Plungės žinių” redaktorius.

Ž.Pilitauskas atvirai pasakojo, kad bent jau Plungėje kiekvieną mėnesį policija nustato 3-4 samagono fabrikėlius ar prekybos juo „taškus”, tad nesunku įsivaizduoti, kokį didelį mastą šis „verslas” yra pasiekęs.

Legaliai dirbantys smulkieji verslininkai kaimuose labai kenčia dėl nelegalių cigarečių ir alkoholio “taškų”, tačiau neranda jokių veiksmingų priemonių kovai su šiuo reiškiniu.

„Ir kiekiai būna įspūdingi: nuo 1,5 iki 4,5 tonos raugo, nors nemažai kas verdasi namuose po mažai. Kainos taip pat įspūdingos: 200 g „plečkelė” kainuoja 3-4 Lt. Žinau, kad kai kur net 500 g butelį samanės galima įsigyti už 5 Lt. Tik gėrimų „specialistai” sako, kad tuomet skonis jau nekoks, nes kuo geresnė kokybė, tuo brangiau, – pasakojo Ž.Pilitauskas. – Kiek pamenu, dar visai neseniai net miesto centre, viename iš privačių namų ne per toliausiai nuo policijos, buvo galima nusipirkti samanės: prieidavo žmogeliai prie langelio, pabarškindavo, tada išlįsdavo moteriškė. Jie paduoda litą, o ši atgal – stiklinėlę samanės... Vietoje išgeria ir nueina. Kai sukaupia kokį litelį, vėl ateina…”

„Plungės žinių” redaktorius mano, kad legaliai dirbantys smulkieji verslininkai kaimuose labai kenčia dėl nelegalių cigarečių ir alkoholio “taškų”, tačiau neranda jokių veiksmingų priemonių kovai su šiuo reiškiniu. Dažnas esą nors ir žino apie kaimynystėje klestinčią nelegalią prekybą, tačiau nedrįsta apie tai pranešti policijai.

Kaip anonimiškai patvirtina ir patys verslininkai, priežasčių yra įvairių: kai kuriuos smulkius degtindarius jie ir patys asmeniškai pažįsta, o kitus paprasčiausiai bijo kliudyti, ypač – susijusius su įtakingomis nusikalstamo pasaulio grupuotėmis. Be to, esą ne paslaptis, kad ir policijos pareigūnų tarpe vis dar pasitaiko korumpuotų, kurie tokią prekybą “dengia” mainais už pinigines duokles ar nuolatinį aprūpinimą cigaretėmis bei namine degtine.

Kaip anonimiškai patvirtina ir patys verslininkai, priežasčių yra įvairių: kai kuriuos smulkius degtindarius jie ir patys asmeniškai pažįsta, o kitus paprasčiausiai bijo kliudyti, ypač – susijusius su įtakingomis nusikalstamo pasaulio grupuotėmis.

„Taškų” skaičių augina drastiškas akcizų didinimas

Šešias mažas maisto ir buities prekių parduotuves Kauno rajone valdantis Arturas Mackevičius, einantis Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos pirmininko pareigas, taip pat tvirtina, kad nelegalūs alkoholio ir ir cigarečių „taškai” – didelė rakštis sąžiningam verslui.

„Įtaka, be abejo, labai didelė, ir kuo aktyvesnė ta nelegali prekyba konkrečioje vietoje, tuo ta įtaka yra didesnė, – pastebi A.Mackevičius. – Ypač tai juntama kaimo parduotuvėse – apyvarta ten ir taip maža, gali visą valandą pralaukti, kol ateina koks vienas pirkėjas, o dėl nelegalios prekybos apyvarta dar labiau traukiasi. Todėl išlaikyti darbo vietas tokiose parduotuvėse yra labai sunku.“

A.Mackevičius pripažino, kad tenka stebėti ir pardavėjas, kad jos savo iniciatyva nesugalvotų parduotuvėje prekiauti nelegalia produkcija. Ne paslaptis, kad kai kur tokių atvejų pasitaiko, tačiau Kauno rajono verslininkas įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau tokios įmonės laukia liūdna pabaiga. 

Per 22 metus versle A.Mackevičius sako matęs ir šilto, ir šalto, vis dėlto šiandien, jo nuomone, padėtis yra nepalyginti geresnė, negu  prieš kokius penkiolika metų. Pasak pašnekovo, praeityje labai dažni atvejai, kai policijos pareigūnai palydėdavo kontrabandinių prekių tiekėjus į „taškus” ir susirinkę duokles pasišalindavo, šiais laikais pasitaiko jau gerokai rečiau. Nepaisant to, pasak A.Mackevičiaus, šešėlis vis dar išlieka didelis ir norint pasiekti geresnių rezultatų jį mažinant, visų pirma yra svarbu neperlenkti lazdos akcizų politikoje.

„Jei kylant gyvenimo lygiui akcizo tarifas laipsniškai didinimas, tai yra normalu, bet jei perlenkiama lazda ir legalaus alkoholio bei cigarečių kainos ženkliai padidėja, efektas būna priešingas – tuomet iškart atsiranda “taškai” kaimuose, nes atsiranda paklausa. Iš to seka ir visų kitų blogybių grandinė”, – pabrėžia Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos pirmininkas.

LVA prezidentas R.Apulskis pabrėžia, kad smulkusis verslas su regionuose klestinčia nelegalia prekyba bus pajėgus kovoti ir išlikti tik tuomet, jei šalyje bus vykdoma nuosekli ir subalansuota akcizų politika.  

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką