„Juk valstybė, nustatydama mokesčius vienai ar kitai verslo šakai, turi suprasti, kad konkurencingumas įmanomas tik tuomet, jei mokesčiai panašūs kaip aplinkinėse valstybėse.
Jei kaimynai taiko mažesnį apmokestinimą – dirbti neįmanoma. Be to, valstybė turėtų prisiimti kaltę dėl prasto susisiekimo su Lietuva, kuris žlugdo viešbučių ir restoranų verslą“, – „Verslo žinioms“ teigė ji.
Anot jos, turėtų būti išnagrinėta ir sunki leidybos sektoriaus padėtis: spaustuvės šiandien įklimpusios į problemas, nes negali išnaudoti pajėgumų ir turi didelių skolų.
Mokesčių lengvatų panaikinimas ir susitraukusi reklama taip pat prislėgė leidybos įmones. Prognozuojama, kad prasidėjus ūkio atsigavimui, didžiausiu stabdžiu gali tapti apyvartinių lėšų stygius, ypač vidaus rinkoje. Kol kas kalbama tik apie eksporto skatinimą, kreditų draudimo bendrovės draudžia daugiausia tik eksporto apyvartą. Jei išorinis finansavimas bus sunkiai prieinamas, ilgai užtruks, kol vėl pelningai dirbdamos įmonės pamažu sukaups per krizę prarastą nuosavą apyvartinį kapitalą.
