Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Snoro“ nacionalizavimas apkarpė pasitikėjimą bankais

 „Snoras“
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / „Snoras“
Šaltinis: BNS
0
A A

Vyriausybei trečiadienį nusprendus perimti finansinių sunkumų patyrusio ir nemokaus komercinio „Snoro“ banko akcijas ir laikinai sustabdžius jo veiklą, iki pirmadienio per banką nebus vykdomi net skubus verslo pavedimai, kurie gali turėti įtakos šalies įmonių veiklai.

Valdžios institucijos ramina, kad „Snoro“ veiklos sustabdymas yra būtinas, norint sustyguoti padėtį, tačiau verslas jau skaičiuoja nuostolius ir piktinasi neatsakingais veiksmais, ketvirtadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.

Pasak Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) prezidento Sigito Gailiūno, po šio žingsnio susvyravo ir bendras pasitikėjimas Lietuvos komerciniais bankais.

„Lietuvos bankas ir Vyriausybė nuolat kartojo, kad mūsų bankų veikla stabili, todėl toks sprendimas buvo netikėtas. Juk ne per vieną dieną susiklostė aplinkybės, privertusios stabdyti banko veiklą. Ar nebus tokių atvejų daugiau?“ – klausė S.Gailiūnas.

Anot jo, jeigu Lietuvos bankas iš anksto rengėsi tokiam beprecedenčiam žingsniui kaip „Snoro“ veiklos stabdymas, jis turėjo parengti išsamius pranešimus, kaip tuomet funkcionuos bankas, kad nekiltų jokių neaiškumų ar spėlionių. Kitaip sukeliama destrukcija turės įtakos visai pasitikėjimu paremtai bankų sistemai.

„Verslui bankų verslas aktualus tuo, kad ten Lietuvos žmonių pinigai. Jei jie bus prarasti, tai atsilieps apyvartai. Jei iš rinkos staiga dings keli milijardai vartotojų lėšų, to negalime nepajusti“, – sakė „Vičiūnų“ įmonių grupės valdybos pirmininkas Visvaldas Matijošaitis.

Vokietijos kapitalo siuntų gabenimo bendrovės „Lex system“, per „Snorą“ teikusios atsiskaitymo grynaisiais paslaugas, generalinio direktoriaus Andriaus Balkūno teigimu, toks netikėtas sprendimas bendrovei sukelia didelių nepatogumų, o kartu ir nepasitikėjimą valstybe, kur bankų stabilumas buvo laikomas vienu iš šalies pranašumų.

„Turėjo būti kažkokie loginiai sprendimai padaryti, siekiant apsaugoti žmones ir verslininkus, kurie su tuo nesusiję. Baudžiami turi būti vadovai to banko, kažkas kažką padarė ne taip, tam yra numatytos atsakomybės. Tas pats Lietuvos bankas turėjo prižiūrėti bankų veiklą, vykdyti prevenciją, tam ir yra ši institucija“, – tvirtino A.Balkūnas.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, rugsėjo pabaigoje „Snoro“ bankas turėjo 287,4 tūkst. klientų, iš kurių 8,7 tūkst. klientų buvo juridiniai asmenys. Pagal turimą klientų skaičių „Snoro“ bankas buvo ketvirtas Lietuvoje.

DAUGIAU APIE „SNORO“ NACIONALIZAVIMĄ

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką