Trečdalis šalies gyventojų itin palankiai vertina kompanijas, kurios dalį savo pardavimo pajamų skiria paramai. Tačiau tiek jiems, tiek ir likusiems vartotojams aktualu, kad tai neatsilieptų prekės kainai.
„Akivaizdu, kad šalies vartotojų įpročius labiausiai lemia prekės kaina. Atliktas jų nuomonės apklausos tyrimas atskleidžia, kad prekės kainai prioritetą skyrę gyventojai, tik kaip antraeilius faktorius įvardija: prekės atitikimas vartotojų poreikiams, jos šviežumas, natūralumas, sveikumas ar prekės išvaizda ar ekologiškumas. Tai, kad perkant prekę galima kažką paremti, pirmiausia domina vos 2 proc. visų respondentų“, – teigia organizacijos „GDP| Gerų darbų partneriai“ vadovas Arnas Marcinkus.
Tai, kad perkant prekę galima kažką paremti, pirmiausia domina vos 2 proc. visų respondentų, – teigia Arnas Marcinkus.
Remiantis apklausos rezultatais konstatuotina, kad gyventojai socialiai atsakingas įmones vertina geriau tik tada, kai remiamų produktų kainos yra tokios kaip analogiškų prekių ar paslaugų. Kitu atveju jie yra linkę ieškoti, kur nusipirkti pigiausią prekę arba į galimą paramą paprasčiausiai nekreipia dėmesio.
„Regint tokius rezultatus galima daryti išvadą, kad bent jau kol kas parama negali tapti pretekstu įmonėms prekes ar paslaugas parduoti brangiau. Tačiau pasirinkus tinkamą komunikacijos strategiją, socialinė atsakomybė gali tapti pranašumu konkuruojant su panašiais prekių ženklais. Tačiau su sąlyga, kad šis faktorius neturės jokios įtakos produkto kainai“, – pastebi A.Marcinkus.
37 proc. vartotojų į paramą nekreipia jokio dėmesio ir prekę renkasi tik pagal savo poreikius. 24 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų atsakė, kad rinktųsi paramoje dalyvaujančią prekę tik tuo atveju, jeigu ji kainuotų tiek pat, keik ir kiti lygiaverčiai produktai. Brangesnius produktus, arba idėjiškai artimą paramą, nekreipdami dėmesio į kainą, rinktųsi tik penktadalis vartotojų.
Visuomenės nuomonės tyrimą organizacijos „GDP| Gerų darbų partneriai“ atliko tyrimų
bendrovė „Socialinės informacijos centras“. Tyrime dalyvavo 1007 Lietuvos gyventojai, kurių amžius nuo 15 iki 74 metų. Tyrimas atliktas iš Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamo paprojekčio „Fondas 2.0“ lėšų.
