Jie prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokestis šalyje šiemet kris bent jau perpus tiek, kiek krinta eksportuojamų prekių kainos, ir pasieks 2007 metų lygį. Banko analitikai taip pat įspėja dėl gresiančios antros emigracijos bangos.
Šiandien paskelbtais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) neatskaičius mokesčių antrąjį 2009 metų ketvirtį sudarė 2172,6 lito ir, palyginti su tuo pačiu 2008 metų laikotarpiu, sumažėjo 2,9 proc.
Vidutinis į rankas gaunamas darbo užmokestis sudarė 1687,1 litų, jo kritimas per metus siekė 1,5 proc. Palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, darbo užmokestis atskaičius mokesčius sumažėjo 0,9 proc. Realusis darbo užmokesčio mažėjimas, kuris skaičiuojamas įvertinus infliacijos įtaką, buvo 6,4 proc.
„Darbo užmokesčio ir vartojimo spiralė šiuo metu visu greičiu sukasi žemyn. Kritus paklausai ir eksporto, ir vidaus rinkose, įmonėms tenka konkuruoti kaina, todėl jos mažina sąnaudas, tarp jų ir darbo užmokestį. O sumažėjus pajamoms gyventojai tampa jautresni kainų pokyčiams, vartojimas dar mažėja ir ratas sukasi iš pradžių“, – sako „Swedbank“ analitikė Lina Vrubliauskienė.
Pasak jos, darbo užmokestis kinta ta pačia kryptimi kaip eksportuojamų ir importuojamų prekių kainos.
„Atlyginimas yra už darbą mokama kaina, tad krintant prekių kainoms, mažėja ir darbo užmokestis. Kita vertus, Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje nedarbas – panašūs skaičiai yra tik Latvijoje, Estijoje ir Ispanijoje. Dėl perteklinės darbo jėgos pasiūlos taip pat mažėja atlyginimai už darbą kainas”, – sako L.Vrubliauskienė.
Statistikos departamento duomenimis, per metus iš Lietuvos eksportuotų prekių kainos nukrito beveik 20 proc., o importuotų prekių – 14 proc.
„Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokesčio mažėjimas šiemet bus didžiausias ir sieks apie 10–12 proc.
„2010 metais ši tendencija, manome, išsilaikys, tačiau darbo užmokesčio mažėjimo tempas bus lėtesnis – atlyginimai turėtų kristi dar 5–7 proc. Reikia turėti galvoje, kad šis kritimas bus matomas lyginant ne su sočiais 2008 metais, kaip dabar, o su 2009-ųjų sunkmečiu“, – sako L.Vrubliauskienė.
Pasak jos, nors darbo užmokesčio mažėjimas neišvengiamas, siekiant atkurti Lietuvos ekonomikos konkurencingumą, ilgalaikėje perspektyvoje šis procesas gali būti žalingas šaliai dėl galimos antros emigracijos ir protų nutekėjimo bangos.
„Tokią tendenciją jau matome Latvijoje. Lietuvoje ji kol kas ne tokia akivaizdi, tačiau ateityje gali išryškėti. Vakarų Europos valstybių ir JAV ekonomikos atsigavimas prasidės gerokai anksčiau nei tai pajus Lietuva. Mūsų ekonomika vėl kilti pradės tik atsigavus svarbiausioms eksporto rinkoms. Vadinasi, bus netrumpas laikotarpis, kai situacija Lietuvos ir Vakarų valstybių darbo rinkose itin skirsis ir tai gali paskatinti antrąją emigracijos bangą. Tad atsigaunant šalies ekonomikai Lietuva vėl gali susidurti su darbo jėgos problema, o ilgalaikėje perspektyvoje emigracija gali daryti skaudžią įtaką Valstybinės socialinio draudimo sistemos situacijai“, – sako „Swedbank“ analitikė L.Vrubliauskienė.
