Spaustuvininkai prognozuoja rašytojų aukso amžių
Paprašytas pakomentuoti situaciją spaustuvių verslu užsiimančių įmonių rinkoje, spaustuvės „Sapnų sala“ generalinis direktorius Vytautas Mockus sakė: „Jei būčiau leidėjas, leisčiau visas knygas iš eilės, nes šiuo metu šalies spaustuvės pešasi dėl klientų. Ironiškai kalbant, vienintelis būdas gerinti situaciją – patiems spausdinti ir patiems parduoti, nes tyčiniai ir netyčiniai platinimo įmonių bankrotai prie gero tikrai neveda, o dabartinė situacija rinkoje apskritai neguodžia.“
V.Mockaus teigimu, kaip ir daugelyje sričių, spaustuvių versle didelę įtaką turi sezoniškumas: „Vasara – pats darbymetis spaustuvėms, kurios leidžia vadovėlius, o grožinės literatūros leidyba besiverčiančioms įmonėms kur kas darbingesnis metų laikas yra ruduo.“
Mažėjanti „šiukšlių dėžių informacija“ – rimtas signalas
Spaustuvės vadovo išsakytos ateities prognozės nebuvo optimistiškos: „Jei tikėsime premjeru, Lietuvoje problemų nėra bet iš tikrųjų spaustuvių verslu užsiimančioms įmonėms artėjantys metai bus rimtas išbandymas mat tikrojo dugno dar nepasiekėme, tai turėtų įvykti spalio lapkričio mėnesiais, tuomet pasimatys, kurios įmonės neatlaikė konkurencijos rinkoje ir bankų spaudimo.“
Pasak V. Mockaus, net ir paprastas vartotojas tikriausiai jau pastebėjo pokyčius spaustuvių rinkoje: „Įmonės smarkiai mažina savo išlaidas reklamai ir tai akivaizdu, stebint vadinamosios „šiukšlių dėžių informacijos“ srautus, nes vis mažiau užsakoma įvairių brošiūrų ir lankstinukų.
Nors dažnai iš valdininkų lūpų pasigirsta ironiškų pasisakymų, jog net ir sunkmečiu verslo sektoriuje atsiranda tam tikrų privalumų, su šiuo teiginiu spaustuvės vadovas nelinkęs sutikti: „Žinoma, galima manyti, kad išlaidų mažinimas ir darbuotojų algų karpymas yra sunkmečio privalumai, tačiau vienintelis teigiamas ekonominės situacijos suprastėjimo aspektas yra tai, kad „susitraukusios“ rinkos sąlygomis įmonė gali įvertinti savo galimybės. Nereikėtų pamiršti, kad poligrafijos versle ne tiek jau daug specifinių nišų, jog sunkmetis galėtų būti geras laikas verslo vystymui. Žmonės pirmiausiai taupo kultūros ir reklamos sąskaita“, – sakė V. Mockus.
Sunkmečio rykštė – nemokūs klientai
Spaudos tarpininkavimo paslaugas teikiančios įmonės „ZuZu World“ vadovė Agnė Butiškytė, kalbėdama apie situaciją poligrafijos verslo sektoriuje, sakė: „Vis daugiau klientų ryžtasi patikėti spaudinių ruošimą nuo maketo parengimo iki spausdinimo tarpininkavimo paslaugas teikiančioms įmonėms, mat sunkmečiu ypač padažnėjo nemokių ar savo įsipareigojimų nevykdančių klientų, o tarpininkavimo atveju, visa atsakomybė atitenka tarpininkui – esame lyg savotiškas draudimas.“
„ZuZu World“ vadovė pabrėžė, jog klientų norą patikėti savo spaudinių ruošimą šias paslaugas teikiančioms įmonėms lemia ir tai, jog dažnai sunkumų kelia pats derybų su spaustuve procesas: „Dažnai nutinka taip, jog abiems pusėms sunku susitarti ne tik dėl esminių produkcijos gamybos aspektų, tokių kaip kaina ar laukiama kokybė. Koją pakiša ir tai, jog produkciją užsakantis klientas nėra specialistas ir jam sunku tinkamai kontroliuoti produkto kokybę bei objektyviai įvertinti finansinius sandėrio aspektus.“
„Tarpininkaujančios įmonės tarsi netiesiogiai atlieka kainų reguliavimo funkciją, mat yra suinteresuotos savo kliento gerove. Pasitaiko atvejų, kai ilgalaikio bendradarbiavimo su spaustuve metu, klientas verčiamas mokėti vis daugiau, mat paslaugos tiekėjas didina kainas motyvuodamas išaugusiais gamybos kaštais ar situacija verslo rinkoje. Verta nepamiršti, jog bendradarbiaujant su viena įmone, sunku racionaliai įvertinti kitų įmonių pasiūlą, – sakė A. Butiškytė.
Statistika nedžiugina
Spaudoje pasirodantys pranešimai apie spaustuvių ir kitas spaudos paslaugas teikiančių įmonių bankrotus dar kartą patvirtina, kad situacija šiame verslo sektoriuje nėra paguodžianti, o ir bendroji bankrotų statistika šalyje verčia sunerimti. Statistikos departamento duomenimis, 2008 metais užfiksuotas didžiausias bankrotų skaičius per pastaruosius 15 metų – bankrutavo 928 įmonės. Palyginus su 2007 m. šis skaičius išaugo net 53,1 proc. 2008 m. pradėtų bankroto bylų analizė rodo, kad daugiausia tarp bankrutavusių buvo prekybos (29 proc.) ir apdirbamosios gamybos (23,4 proc.) įmonių.
