Nacionalinės verslo administratorių asociacijos prezidentas Rimvydas Velička teigė, kad dabar dažnesni daugiau formalūs ar tyčiniai įmonių bankrotai ir ši tendencija stiprėja, pirmadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.
Sugriežtinta įmonių vadovų ir savininkų atsakomybė už delsimą skelbti bankrotą šiek tiek išjudino jų iniciatyvą, tačiau teisinių spragų netrūksta.
„Atidžiau įsiskaičius į Įmonių bankroto įstatymą, kyla daug klaustukų – sakoma, jeigu vadovas laiku nesikreipia į teismą dėl bankroto, tuomet kreditoriai gali reikalauti atlyginti nuostolius. O ką reiškia „laiku“ – neapibrėžta, nes joks terminas nenustatytas“, – teigė advokatės Redos Žabolienės kontoros „Metida" advokatas Vilius Martišius.
Europos Sąjungos statistika rodo, kad tik 4–6 proc. bankrotų yra tyčiniai. Lietuvos mastu nėra nei tyrimų, nei statistikos, o ir įrodytais atvejais nubaustųjų nebuvo.
„Civiline tvarka teismas gali pripažinti, jog bankrotas yra tyčinis – tokių atvejų yra buvę, bet nesu girdėjęs, kad byla būtų pasibaigusi baudžiamuoju nuosprendžiu“, – sakė V.Martišius.
