Tiesa, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vedėja Elvyra Radavičienė teigia, kad žmonių aktyvumas galėtų būti ir didesnis. „Deja, kaimyninės Estijos ir mūsų daugiabučių namų gyventojų požiūriai dar smarkiai skiriasi. Daugiabučių namų modernizavimui taikomi labai panašūs modeliai, tik Estijoje lengvatiniai kreditai siekia 4,5 proc. ir netaikoma jokia papildoma valstybės parama, net ir nepasiturintiems gyventojams, o modernizavimo procesas kur kas aktyvesnis“, – teigia specialistė.
Anot jos, pagrindinė priežastis, dėl kurios gyventojai nerodo didesnio aktyvumo investuoti į būsto modernizavimą, yra sunki ekonominė situacija, didelis nedarbo lygis ir neužtikrintas rytojus.
E.Radavičienė sako, jog labai svarbus gyventojų supratimas, kad namas visumoje, ne tik butas, priklauso visiems ir rūpintis juo, prižiūrėti, skirti reikiamus finansinius resursus reikia visiems kartu.
„Dalyvavimas Daugiabučių namų atnaujinimo procese pagrįstas bendra būsto savininkų valia ir siekiu gerinti savo gyvenimo kokybę, įgyvendinti efektyvias energiją taupančias priemones bei sumažinti mokėjimus už šildymą“, – teigia E.Radavičienė.
Ji sako, kad paskatinti gyventojus imtis modernizavimo darbų turėtų ir suvokimas, kad anksčiau ar vėliau teks tą padaryti, o šiuo metu yra itin palankios Programos finansavimo sąlygos, kurioms nėra lygių nei vienoje iš Europos Sąjungos šalių.
 |
