Ekonomikos ir inovacijų ministerija planuoja, kad šie pakeitimai leistų per 5 metus sukurti apie 2000 naujų darbo vietų Lietuvoje, įskaitant ir atokesnius šalies regionus.
Ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis 15min tvirtino, kad kai prieš dvejus metus pradėta svarstyti, kaip padidinti Lietuvos investicinį patrauklumą stambiems investiciniams projektams, suvokta, kad Lietuva nelabai ką turi pasiūlyti.
„Tada padarėme analizę, ką taiko kitos šalys ir į Vyriausybę atėjome su dviem pasiūlymais – sukurti vadinamąjį „žalią koridorių“ stambiems projektams, kad visos procedūros būtų greitesnės išimties tvarka. Antras pasiūlymas, taikyti pelno mokesčio lengvatą projektams, atitinkantiems du pagrindinius kriterijus – jei investicijų suma viršys 30 mln. eurų ir bus sukurta bent 200 darbo vietų“, – pabrėžė M.Skuodis.
Pasak jo, tokius projektus Lietuvoje galima suskaičiuoti ant rankos pirštų – „Continental“, „Hella“, „Hollister“ investicijos Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), danų „Dovistos“ gamykla Marijampolės LEZ, vokiečių „Homanit“ investicija šalia Vilniaus ir lietuviškos bendrovės „Vakarų medienos grupė“ gamykla Akmenės LEZ.
„Tokių projektų vienetai. Mes jų norime turėti daugiau“, – pabrėžė viceministras.
Ministerija tikisi, kad priėmus siūlomas investicijų skatinimo priemones, Lietuva galėtų pritraukti daugiau stambių investuotojų ir gyvybės mokslų srityje.
„Keliame klausimą, ką padaryti, kad ateitų tokių įmonių, kaip kaip „Thermo Fisher“, „Teva“, bet be tokios lengvatos nėra ką kalbėti, esame nekonkurencingi. Su šiuo pasiūlymu ir planuojamais pakeitimais dėl greitesnių procedūrų, tampame įdomūs, o mokestine prasme susilyginame su kitomis šalimis“, – pabrėžė M.Skuodis.
Pagal pritrauktas investicijas atsiliekame nuo Lenkijos
Pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtas Pelno mokesčio įstatymo pataisas, tiek lietuviško, tiek užsienio kapitalo įmonės, pasirašiusios su valstybe stambaus projekto investicijų sutartį, būtų 20 metų atleistos nuo pelno mokesčio, kuris Lietuvoje siekia 15 proc.
Į tokią lengvatą galėtų pretenduoti duomenų centrai ir apdirbamosios gamybos įmonės, investuojančios bet kurioje Lietuvos vietovėje – ne tik LEZ.
„LEZ pildosi, pastaraisiais metais išnuomojamas plotas investuotojams patrigubėjo, tad mes ruošiamės laikotarpiui, kai LEZ bus užsipildžiusios. Ši mokestinė lengvata bus taikoma investiciniam projektui, kuris įsikurs bet kurioje Lietuvos teritorijoje, tad kiekviena savivaldybė turės galimybę“, – pabrėžė M.Skuodis.
Ministerijos teigimu, šiuo metu Lietuva atsilieka nuo kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių pagal gamybai tenkančią investicijų projektų dalį. Lietuvoje 2014–2018 metais gamybai teko tik 26 proc. tokių projektų, tuo metu Estijoje šis rodiklis siekė 36 proc., Čekijoje – 39 proc., o regiono vidurkis sudarė 34 procentus.
Pagal stambias užsienio investicijas apdirbamosios gamybos arba duomenų apdorojimo srityse Lietuva taip pat atsilieka nuo kitų regiono šalių. 2014–2018 metais Lietuva pritraukė tik keturis didelius projektus, tuo metu Čekija – 13, Rumunija – 15, Lenkija – 17, o Vengrija – 28 projektus.
„Kalbant apie mokesčių lengvatas, nesame konkurencingi, nes Lenkijoje šiek tiek geresnės sąlygos. Su šiuo pasiūlymu, tikimės, susilyginsime, sumažinsime atotrūkį, o su „žaliojo koridoriaus“ paketu būsime greitesni ir sukursime dar vieną pranašumą“, – 15min sakė viceministras.
Tuo tarpu konsultacijų bendrovės „Ernst&Young Baltic“ mokesčių partneris ir Investuotojų forumo mokesčių grupės vadovas Kęstutis Lisauskas 15min tvirtino, kad mokesčiai, mokesčių lengvatos ir mokesčių administravimas atsiduria tik 6–7 vietoje pagal tai, kas nulemia investuotojų sprendimą investuoti vienoje ar kitoje vietoje.
Ne ant mokesčių lengvatų normalus verslas turėtų būti statomas, – mano K.Lisauskas.
„Labiausiai lemia rinka, resursų buvimas, darbuotojų skaičius, logistika. Nesureikšminčiau tokių lengvatų. Ne ant mokesčių lengvatų normalus verslas turėtų būti statomas ir valstybė neturėtų įsivaizduoti, kad suteikus mokesčių lengvatas sukursime rojų verslui ir tuo pačiu sau“, – mano mokesčių ekspertas.
Jis pridūrė, kad Lenkija pagal investicijų apimtis pirmauja dėl didelės rinkos, o Čekija – dėl geografinės padėties.
„Nuo Lenkijos dėl didelės rinkos atsiliekame ir ilgai užtruks, kol prigimdysime 30 milijonų gyventojų – nereikia lygintis ir svajoti. Estijoje nėra nieko ypatingo, išskyrus Suomijos efektą. Čekijoje trigubai didesnė vidaus rinka, be to, ši šalis įsikūrusi Vokietijos pašonėje“, – vardijo K.Lisauskas.
Nauda – 1,2 mln. eurų per metus
K.Lisauskas taip pat pabrėžė, kad pelno mokesčio lengvata turėtų prasmę tokiu atveju, jei per kitus surenkamus mokesčius atpirktų suteiktą lengvatą.
„Būtų protinga nagrinėti ne tik darbo vietų skaičių, bet ir svarstyti dėl darbo vietų kokybės – susieti su darbo užmokesčio vidurkiu. Ar reikia Lietuvai 200 darbo vietų už minimalų atlyginimą? Turbūt ne. Lengvata galėtų turėti prasmę, jei duotų naudą ne tik investuotojui, bet ir valstybei“, – pabrėžė K.Lisauskas.
Ar reikia Lietuvai 200 darbo vietų už minimalų atlyginimą? Turbūt ne. Lengvata galėtų turėti prasmę, jei duotų naudą ne tik investuotojui, bet ir valstybei, – sakė K.Lisauskas.
Tiesa, ministerijos atstovai tikina paskaičiavę, kokią naudą valstybė gautų iš stambaus investicinio projekto, net atleidus jį nuo pelno mokesčio. Dėl to svarbu išlaikyti reikalavimą sukurti mažiausiai 200 darbo vietų, kuris labai nepatinka Lietuvos pramonininkų konfederacijai.
„Jie sako, kad galite didinti investicijų dydį, bet kartelę dėl darbo vietų turite mažinti. Tačiau, jei darbo vietų skaičių sumažintume, ši lengvata neatsipirktų. Mes ją siūlome atlikę išsamią kaštų naudos analizę. Kadangi pelno mokestis nemokamas, mes skaičiuojame grąžą iš su darbu susijusių mokesčių – „Sodros“, GPM ir matome, kad, jei sukuriama 200 darbo vietų, kur mokamas vidutinis darbo užmokestis, tai per metus valstybė generuoja 1,2 mln. eurų pajamų. Tai tiesioginė grąža“, – pabrėžė viceministras.
Jei sukuriama 200 darbo vietų, kur mokamas vidutinis darbo užmokestis, per metus valstybė generuoja 1,2 mln. eurų pajamų, – sakė M.Skuodis.
Ministerijos analizė taip pat rodo, kad 5 darbo vietos, sukurtos LEZ, sukuria dar 9 darbo vietas už LEZ ribų, nes investuotojai perka medžiagas, aptarnavimo paslaugas ir pan.
Beje, Pelno mokesčio įstatymo projektas suderintas ir su Europos Komisija. Tiek pelno mokesčio lengvatą, tiek „žaliąjį paketą“ pavasario sesijoje svarstys Seimas. Planuojame, kad, jei Seimas priimtų, lengvata įsigaliotų nuo kitų metų.
