Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Stasys Kropas: Lietuvai praverstų Estijos idėja įgyvendinti e-residency kortelę

Stasys Kropas
BFL nuotr. / Stasys Kropas
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Estijos e-residency kortelė, kaip teigia savaitraščio œ„The Economist“ redaktorius Edwardas Lucasas, yra itin vertinga verslininkams, norintiems kurti verslą Europos Sąjungoje (ES). Jo manymu, tokią idėją galėtų įgyvendinti ir Lietuva. Tam pritaria Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas: „Tai galėtų padėti padidinti ekonominį aktyvumą ir turėtų teigiamą įtaką ūkio augimui.“

Norint gauti tokią kortelę, reikės pateikti identifikacinį dokumentą, savo nuotrauką, užpildyti dokumentus. Tuomet bus nuskaitoma jūsų rainelė ir pirštų atspaudai. Sumokėję 50 eurų, po kelių dienų galėsite atsiimti Estijos e-residency kortelę. Tiesa, kol kas visa tai reikėtų daryti šios šalies policijoje ar sienos apsaugos tarnybose, tačiau ateityje ketinama paslaugas teikti ir Estijos ambasadose visame pasaulyje.

Savaitraščio „The Economist“ redaktorius E. Lucasas sako, kad tai – puiki idėja, nes pasaulyje yra labai daug žmonių, norinčių užsiimti verslu Europoje, tačiau tam jie turi atvykti į vieną iš ES šalių, bendrauti su advokatais, o tai – per sudėtinga.


„Ši paslauga reiškia tai, kad Amerikos, Indijos, Japonijos ar Brazilijos verslininkai, kurie nori verslauti ES, kai tik gaus šią kortelę, nebūtinai pačioje Estijoje, bet ir jos ambasadose, galės įkurti įmonę Estijoje ir taip pradėti verslą Sąjungoje, kurioje yra 500 mln. potencialių klientų. Manau, kad tai yra labai patraukli idėja, tad bus registruota tūkstančiai naujų įmonių. Įtariu, kad šios kortelės norės šimtai tūkstančių ar milijonai gyventojų“, – mano E. Lucasas.

Estijos vyriausybė tikisi, kad iki 2025 metų e-residency kortelę turės ir taip Estijos e-gyventojais taps apie 10 mln. užsienyje gyvenančių žmonių

Estijos vyriausybė tikisi, kad iki 2025 metų e-residency kortelę turės ir taip Estijos e-gyventojais taps apie 10 mln. užsienyje gyvenančių žmonių. Pirmuoju prieš kelias dienas tapo E. Lucasas. Londone gyvenantis „The Economist“ redaktorius sako seniai besižavintis elektroninėmis paslaugomis, kurias teikia Estija. Jis svarsto galimybę į šią šalį perkelti savo šeimos pradėtą verslą.

Pasitarnavo šalies viešiesiems ryšiams

E-gyventojo paslauga užsieniečiams leis jungtis prie Estijos elektroninės paslaugų sistemos, atidaryti banko sąskaitas, steigti bendroves šioje šalyje ir jas valdyti. Žurnalistas iš Estijos Vahuras Kooritsas pastebi, kad ši naujiena pasitarnavo šalies viešiesiems ryšiams.

„Tai tikrai atnešė daug naudos Estijos viešiesiems ryšiams. Ir beveik nemokamos. Bet taip pat viliamasi, kad galiausiai projektas bus ir ekonomiškai naudingas. Tikimasi, kad, kai atsiras daug e-gyventojų, kaip nors pavyks iš to užsidirbti pinigų. Tai primena „Facebooką“ ir pan., kai iš pradžių buvo stengiamasi pritraukti daug klientų, o tada pradėta galvoti, kaip iš jų užsidirbti“, – teigia V. Kooritsas.

Projekto įgyvendintojai pabrėžia, kad e-gyventojo kortelė nereiškia, jog asmuo gaus teisinio Estijos gyventojo ar piliečio statusą, tačiau siūlomos galimybės vilioja žmones. Dar iki pirmosios kortelės išdavimo per kelis mėnesius e-gyventojais panoro tapti keliolika tūkstančių žmonių, daugiausiai – iš Jungtinių Valstijų, Suomijos, Kanados ir Indijos. Pusė jų tikisi Estijoje įsteigti savo įmones. Paklaustas, ar nesibijo galimų sukčiavimo, kitų kriminalinės veiklos atvejų, žurnalistas V. Kooritsas pastebi, kad saugumui nuo šiol turės būti skiriamas dar didesnis dėmesys.

„Yra tam tikrų dalykų, kurie turi būti suvokiami rimtai. Estijoje daug kas funkcionuoja todėl, kad gerai veikia socialinė kontrolė. Mažoje šalyje visi vieni kitus pažįsta, tad tokia kontrolė padeda išvengti įvairių problemų. Bet dabar, kai paslaugos yra siūlomos visam pasauliui, negalime tikėtis, kad socialinė kontrolė padės mums apsiginti nuo blogų dalykų, todėl tikrai privalome turėti geresnes saugumo sistemas“, – įsitikinęs V. Kooritsas.

Kad yra šiokios tokios rizikos dėl e-gyventojo paslaugos, sutinka ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentas S. Kropas. Tačiau, anot jo, rizikuoti verta, nes riziką galima valdyti, o jei, jausdami riziką, nesiimtume jokių veiksmų, iš esmės nebūtų jokios pažangos. „Manau, kad dabar turime daug naujų technologijų. Technologijos jau yra pažengę. Yra įvairių nuotolinių klientų identifikavimo būdų: nuo saugiausių iki mažiau saugių. Nemanau, kad yra labai didelė galimybė, jog labai padidės sukčiavimas, kad bus galimybė tuo pasinaudoti“, – teigia S. Kropas.

Estija patvirtina savo, kaip lanksčios, šiuolaikiškos ir patrauklios šalies įvaizdį

Jo manymu, įgyvendindama e-residency idėją, Estija patvirtina savo, kaip lanksčios, šiuolaikiškos ir patrauklios šalies įvaizdį. Estai esą būtent to ir siekia, nes jie mato tam tikrus ribojimus: pagrindiniai partneriai ES, tokie, kaip Suomija, šiuo metu turi problemų dėl ekonomikos augimo. Be to, ryšiai su Rytais ir Rusija, S. Kropo žodžiais, užsidaro.

„Tokiu būdu palanku imtis globalaus verslo, jį pritraukti, nepaisant tokių kaimyninių, tradicinių ekonominių ryšių problemų, kurios susidaro su šiomis šalimis. Todėl jie labai intensyviai darbuojasi ir skatina projektą“, – mano Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.

E. Lucasas: jei Lietuva įgyvendintų šią idėją, tai nebūtų kopijavimas

Lietuvos bankų asociacija siūlo e-rezidencijos idėją įgyvendinti ir Lietuvoje. Esą tai –būdas praplėsti verslo galimybes, padaryti šalį patrauklesnę užsienio investicijoms ir stiprinti ryšius su asmenimis, kurie turi noro dirbti su Lietuva, bet turi ribotas mobilumo galimybes.

„Pvz., emigrantų ryšį su Lietuva, taip pat, jei čia yra mokęsi arba turėję kokių nors šaknų, kurie norėtų kažką čia kurti, nekeisdami savo rezidencijos, neišvykdami iš kokios nors savo tolimos šalies, kur dabar gyvena. Tai, mūsų supratimu, tai galėtų padėti padidinti ekonominį aktyvumą ir turėtų teigiamą įtaką ūkio augimui“, – tvirtina S. Kropas.

1990-ųjų kovą pirmą – atsikūrusios Lietuvos – vizą gavo E. Lucasas. Dabar ir Estijos e-gyventoju esantis žurnalistas seka Baltijos šalių ekonominę bei politinę raidą. Anot jo, Lietuva taip pat galėtų įgyvendinti elektroninės rezidencijos idėją.

„Visada yra gerai save palyginti su kitomis valstybėmis. Manau, kad Lietuvai sekasi tą daryti. Neseniai buvau Vilniuje, mačiau nuostabių Lietuvos kompanijų, pasaulio lyderių tokiose srityse, kaip lazeriai ir kt. Manau, kad lietuviai turi labai didžiuotis tuo, ką pasiekė, bet sykiu žiūrėti ir į kitas šalis bei matyti, ką būtų galima kopijuoti. Dėl Estijos svarbu tai, kad ši e-paslauga net nebūtų kopijavimas – bet kas gali tą įgyvendinti. Jie tiesiog nusprendė tai padaryti ir padarė“, – teigia E. Lucasas.

V. Kuokštis: Estija – daugiau pasiekusi negu Lietuva ir Latvija

Estija neretai įvardijama kaip turinti vieną sparčiausių interneto ryšių pasaulyje, čia jau nuo pirmos klasės pradedama mokyti programavimo, estai gali balsuoti internetu. Anot Vytauto Kuokščio, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) lektoriaus, taip kuriamas palankus įvaizdis apie šalį.

Daugeliu atžvilgių Estijos įvaizdis buvo ir yra geresnis negu Latvijos ar Lietuvos, kalbant apie investicijų pritraukimą

„Daugeliu atžvilgių Estijos įvaizdis buvo ir yra geresnis negu Latvijos ar Lietuvos, kalbant apie investicijų pritraukimą, verslo aplinką, kalbant apskritai apie valdžios institucijų veiklą, vadinamąsias institucijas, jų skaidrumą, korupcijos lygį ir pan. Be abejo, įvaizdis turi būti paremtas ir realiais veiksniais, bet, ir realiai žiūrint, Estija daugeliu atžvilgių yra pasiekusi daugiau negu Lietuva arba Latvija“, – mano V. Kuokštis.

Fiskalinės drausmės šalininkai Estiją neretai pateikia kaip vieną sėkmingiausiai iš 2008 metų finansinės krizės pakilusių valstybių. V. Kuokštis, podoktorantūros stažuotojas VU Filosofijos fakultete, pastebi, kad Estija tą pasiekė ir todėl, kad jos gyventojai labiau pasitiki valdžia.

„Jei mes žiūrėtume į sėkmę, kaip sugebėjimą įgyvendinti vadinamąją vidinio prisitaikymo strategiją, t. y. suvaldyti fiskalinę situaciją ir išsaugoti fiksuotą valiutos kursą, be abejonės, Estija, bet taip pat ir Lietuva bei Latvija, gali būti laikomos sėkmės pavyzdžiais. Galbūt Estijos tam tikri veiksmai netgi gali būti traktuojami kaip stimulas pasitempti ir Lietuvai, ir Latvijai. Bet aš dar labiau galbūt akcentuočiau ne tik patį faktą, kad Estija prisijungė prie euro zonos, bet tai, kad Estija sugebėjo tai padaryti“, – pabrėžia V. Kuokštis. 

Jo nuomone, pirmiausia tai buvo susiję su tuo, kad Estija ne pirmus metus, jei lygintume su Lietuva ir Latvija, daug atsakingiau vykdė savo biudžeto politiką, buvo sukaupusi fiskalinį rezervą, o valdžios skola buvo gerokai mažesnė. Galiausiai, per pačią krizę, pasak V. Kuokščio, vienas iš svarbių veiksnių, leidusių Estijai susitvarkyti su biudžeto fiskaline situacija, buvo tas, kad mokestinės pajamos Estijoje sumažėjo gerokai mažiau nei Lietuvoje ir Latvijoje.

„Viena iš svarbių priežasčių buvo ta, kad šešėlinė ekonomika Estijoje greičiausiai ne taip padidėjo kaip Lietuvoje arba Latvijoje. Tai galima paaiškinti visuomenės pasitikėjimu valdžia. Ir tai paaiškina žmonių didesnį pasirengimą mokėti mokesčius“, – sako VU TSPMI lektorius V. Kuokštis.

Lrt.lt
Komentarai
Temos Estija, Talinas
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką