Palyginti su 2011 m. liepos mėn., ekonominių vertinimų rodiklis sumažėjo 9 procentiniais punktais. Pramonės pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 13, statybos – 7, mažmeninės prekybos – 20, paslaugų sektoriaus – 5, vartotojų – 3 procentiniais punktais.
Liepos mėnesio pramonės įmonių apklausos rezultatai parodė, kad verslo tendencijos pramonėje mažai keitėsi. Gamybą padidėjus nurodė 36 procentai apklaustųjų, sumažėjus – 15 procentų (prieš mėn. – atitinkamai 34 ir 18 proc.). Produkcijos paklausą padidėjus nurodė 32 procentai, sumažėjus – 15 procentų apklaustųjų (prieš mėn. – atitinkamai 32 ir 17 proc.).
Tačiau artimiausiems mėnesiams mažiau įmonių vadovų prognozuoja gamybos didėjimą: 32 procentai jų numato gamybą didėsiant, 16 procentų – mažėsiant (prieš mėnesį – atitinkamai 40 ir 10 proc.). Didžiausias gamybos augimas prognozuojamas maisto produktų, gėrimų bei elektros įrangos gamybos įmonėse. Liepos mėnesį mažiau – 26 procentai – įmonių vadovų prognozuoja produkcijos eksporto didėjimą (prieš mėn. – 31 proc.), 14 procentų mano, kad eksportas mažės.
Artimiausiais mėnesiais dauguma (83 proc.) apklaustų pramonės įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketina, 10 procentų – žada didinti.
Statybos sektoriuje verslo tendencijos suprastėjo
Statybos sektoriuje verslo tendencijos, palyginti su praėjusiu mėnesiu, šiek tiek suprastėjo.
Liepos mėn. nuo 44 iki 37 procentų sumažėjo įmonių vadovų, teigiančių, kad statybos darbų apimtis padidėjo. Statybos darbų paklausos vertinimas ir toliau išlieka žemas. Daugiau negu pusė – 59 procentai – apklaustų įmonių vadovų teigė, kad statybos darbų paklausa yra nepakankama.
Artimiausiems mėnesiams prognozuojama, kad statybos darbų užsakymų ir darbuotojų daugės, tačiau lėčiau nei ankstesniais mėnesiais. Statybos darbų užsakymų gausėjimą numato 20 procentų apklaustų įmonių vadovų, mažėjimą – 12 procentų (prieš mėn. – atitinkamai 26 ir 10 proc.). Priimti daugiau darbuotojų žada 18 procentų apklaustų įmonių vadovų, atleisti – 11 procentų. Statybos darbų kainų didėjimą artimiausiu metu prognozuoja 26 procentai įmonių vadovų, 69 procentai mano, kad kainos nesikeis.
Mažmeninės prekybos prekių apyvarta auga
Mažmeninės prekybos įmonių vadovų apklausa parodė, kad prekių apyvarta liepos mėnesį augo panašiai, kaip ir praėjusius mėnesius. Ji didėjo beveik visuose didžiuosiuose prekybos tinkluose ir trečdalyje (35 proc.) likusių prekybos įmonių. Tačiau pablogėjo prekybos įmonių ekonominė būklė: pablogėjimą liepos mėn. nurodė 30 procentų (prieš mėn. – 10 proc.), pagerėjimą – 27 procentai (prieš mėn. – 19 proc.) respondentų.
Palyginti su birželio mėn., taip pat pablogėjo prekybos įmonių ekonominės būklės prognozė artimiausiems mėnesiams: 27 procentai respondentų mano, kad jų įmonės ekonominė būklė blogės (prieš mėn. – 11 proc.), 17 procentų – kad gerės (prieš mėn. – 35 proc.). Nuo 50 iki 10 procentų, palyginti su praėjusiu mėnesiu, sumažėjo įmonių vadovų, planuojančių pardavimui įsigyti daugiau prekių. Nuo 37 iki 17 procentų, palyginti su praėjusiu mėnesiu, sumažėjo ir įmonių vadovų, ketinančių didinti darbuotojų skaičių. Dauguma (74 proc.) vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketina. Kainas didėsiant mažmeninėje prekyboje prognozuoja 15 procentų įmonių vadovų, tačiau dauguma (82 proc.) mano, kad jos nesikeis.
Paslaugų sektoriaus įmonių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad įmonių ekonominės būklės vertinimas jau ketvirtas mėnuo išlieka beveik toks pat: daugiau nei pusė (59 proc.) apklaustų įmonių vadovų nurodė, kad jų ekonominė būklė gera, ir tik 2 procentai – kad bloga. Liepos mėn., palyginti su birželio mėn., taip pat šiek tiek pagerėjo teikiamų paslaugų paklausa. Kad paklausa sumažėjo, nurodė 10 procentų (prieš mėn. – 17 proc.), kad padidėjo – 18 procentų įmonių vadovų.
Tačiau teikiamų paslaugų paklausos prognozė jau ketvirtas mėnuo prastėja: liepos mėn. 10 procentų apklaustų įmonių vadovų prognozuoja, kad paklausa mažės, 12 procentų – kad didės. Nuo 27 iki 14 procentų, palyginti su praėjusiu mėnesiu, sumažėjo ir įmonių vadovų, ketinančių didinti darbuotojų skaičių, 6 procentai vadovų žada darbuotojų skaičių mažinti. Didžioji dauguma (90 proc.) įmonių vadovų paslaugų kainų keisti neketina.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis, palyginti su praėjusiu mėnesiu, sumažėjo 3 procentiniais punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą lėmė blogesnis šalies ekonominių perspektyvų vertinimas: daugiau gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą ir šalies ekonominės padėties blogėjimą. Taip pat, palyginti su praėjusiu mėn., gyventojai šiek tiek pesimistiškiau vertino savo galimybes bent kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn., nors prognozuojančiųjų namų ūkio finansinės padėties blogėjimą buvo mažiau.
Palyginti su 2011 m. liepos mėn., vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 3 procentiniais punktais.
Sąvokos
Ekonominių vertinimų rodiklis yra penkių sudėtinių dalių – vartotojų, pramonės, statybos, prekybos ir paslaugų sektorių pasitikėjimo rodiklių – aritmetinis svertinis vidurkis (procentiniai svoriai sudaro atitinkamai 20, 40, 5, 5, 30).
Pramonės pasitikėjimo rodiklis – produkcijos paklausos vertinimo, gamybos prognozės ir atsargų lygio vertinimo (su priešingu ženklu) balansų aritmetinis paprastas vidurkis.
Statybos pasitikėjimo rodiklis – statybos darbų paklausos vertinimo ir darbuotojų skaičiaus prognozės balansų aritmetinis paprastas vidurkis.
Prekybos pasitikėjimo rodiklis – ekonominės būklės pasikeitimo, ekonominės būklės prognozės ir prekių atsargų lygio vertinimo (su priešingu ženklu) balansų aritmetinis paprastas vidurkis.
Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis – ekonominės būklės vertinimo, teikiamų paslaugų paklausos pasikeitimo ir jos prognozės balansų aritmetinis paprastas vidurkis.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis – teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties, nedarbo lygio kitimą (su priešingu ženklu) ir tikimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis.
Balansas – rodiklis, skaičiuojamas kaip teigiamų ir neigiamų atsakymų į anketoje pateiktus klausimus skirtumas.
