Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

STOP prie Lietuvos stendo EXPO parodoje Astanoje: vietoj lazerių – dar tik statybų aikštelė

Lietuvos paviljonas parodos atidarymo dieną  2017 m. Birželio 10 d.
Lietuvos paviljonas parodos atidarymo dieną 2017 m. Birželio 10 d.
Šaltinis: 15min
5
A A

Prieš porą dienų Astanoje, Kazachstano sostinėje, atidaryta tarptautinė paroda EXPO 2017. Tačiau Lietuvos stendas durų lankytojams nepravėrė, mat paviljonas paprasčiausiai dar nėra baigtas montuoti. Vietoj žadėtų lazerių, televizorių jame kol kas tėra tik statybinės medžiagos. Tiesa, tikimasi paviljoną lankytojams atverti per kelias dienas.

15min gavo Lietuvos paviljono Astanoje nuotraukų, darytų parodos atidarymo dieną. Jis kol kas nė iš tolo neprimena tų, kaip sakė parodos kuratorius Romas Jankauskas, įspūdingų piešinių. 530 kvadratinių metrų Lietuvai skirtas plotas Astanoje kol kas primena paprasčiausią statybų aikštelę – nuotraukose užfiksuotos įvairios statybinės medžiagos, kibirai su dažais, keli plušantys darbininkai. Prie įėjimo į Lietuvos paviljoną kol kas stovi „Stop“ ženklas, informuojantis lankytojus, kad žiūrėti dabar čia tiesiog nėra ko.

„Paviljonas, kuris nesugeba laiku atsidaryti, gadina visos valstybės įvaizdį“, – mano fotografijomis pasidalinęs Lietuvos stendų statytojų asociacijos direktorius Kęstutis Petronis.

Tuo metu parodos kuratorius R.Jankauskas ramiai dėsto, kad ne tik Lietuva susidūrė su nesklandumais ir kurioziškomis situacijomis. Ir ramina, kad jau netrukus paviljoną pavyks atidaryti.

Tikisi atsidaryti šią savaitę

„Buvo problemų. Tikrai ne mums vieniems, bet ir nebe mūsų rangovų kaltės. Ir šiek tiek vėluosime“, – 15min pasakojo R.Jankauskas.

Pasak jo, ypač sudėtinga buvo dirbti paskutinėmis dienomis prieš parodos atidarymą. „Nuo 8 dienos buvo neįmanoma dirbti. O mūsų pagrindines konstrukcijas, kurios turi būti sumontuotos paviljono viduryje, vežė kompanija „Šturvalas“, sugedo mašina ir jie vėlavo atvežti 5 dienomis. Yra šalių, kurios sugebėjo atidaryti ne visą ekspoziciją“, – kalbėjo R.Jankauskas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Romas Jankauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Romas Jankauskas

Pasak jo, lietuvių paviljonas yra pakankamai sudėtingas, kitų šalių sprendimai esą paprastesni.

Guodžia, kad pirmomis dienomis buvo labai mažai lankytojų, – kalbėjo R.Jankauskas.

„Dar kelių dienų klausimas. Kai surinks konstrukciją, galėsime atidaryti. Šią savaitę turėtų atsidaryti. (…) Kai jis atsidarys, bus vienas iš geriausių. Bet čia, aišku, maža paguoda, kad ne laiku“, – viltingai kalbėjo R.Jankauskas.

Koją darbui Astanoje, parodos komisaro teigimu, pakišo ir kazachų darbo organizavimas. Pavyzdžiui, parodą aptarnavo tik viena logistikos kompanija DHL. „Tas labai stabdė darbus“, – pabrėžė R.Jankauskas.

Lietuva buvo ne vienintelė, susidūrusi su įvairiomis kliūtimis.

„Angola paskutiniu metu gavo pinigus, rumunai tik fasadą pasidarė ir dar vyksta darbai. Dar guodžia, kad pirmomis dienomis buvo labai mažai lankytojų“, – kalbėjo R.Jankauskas.

Susiekė 15min ir su Lietuvos paviljoną Astanoje statančia „TM Capital“. Tačiau bendrovės atstovai komentuoti problemą atsisakė, motyvuodami, kad pagal sutartį su Aplinkos ministerija tokios pareigos neturi.

Kaip turi atrodyti paviljonas

15min jau rašė, kad koncepciją Lietuvos stendui kūrė Martyno Valevičiaus „Klasikinis portikas“ – jo projektas „Lazeriai. Ateities energija“ laimėjo prieš maždaug metus skelbtą konkursą.

„Pagrindinė instaliacija, konstrukcija vidury to paviljono yra iš veidrodžių, LED'ų, ir sukurs lazerio gimimo atmosferą. (…) Aplink bus 7-9 monitoriai, kuriuose bus filmai apie Lietuvos energetiką, atsinaujinančius energijos išteklius – saulę, vėją, vandenį, ir kogeneracines elektrines, energetikos istoriją Lietuvoje, išmaniausias įmones“, – 15min yra sakęs R.Jankauskas. Taip pat bus demonstruojamos BOD saulės baterijos, startuoliams, lietuvių išradimams skirta erdvė.

Ketinama pasakoti apie Lietuvos suskystintų gamtinių dujų terminalą, elektros jungtis su Lenkija ir Švedija, Klaipėdos elektrinius autobusus ir pan.
Konstrukcijas Lietuvos stende Astanoje montuoja lietuvių kapitalo „TM Capital“. Ji turi kontraktą su subrangove „Scenos techninis servisas“, kuri ir kuria pagrindinę interaktyvią instaliaciją.

Statybos turėjo būti baigtos iki gegužės 25 dienos, per likusį iki parodos laiką turėjo būti sumontuotos instaliacijos. Tačiau akivaizdu, kad laiku atsidaryti lietuviams, kuriems paroda kainuos 1,7 mln. eurų, nepavyko.

Konkursas neįvyko

„Paviljonas, kuris nesugeba laiku atsidaryti, gadina visos valstybės įvaizdį, kuri nesugeba laiku vykdyti savo išsikeltų užduočių ir vėluoja su elementariausiai suvaldomais paviljono įrengimo procesais. Tokiu atveju galbūt geriau išvis nedalyvauti parodoje. Milžiniška žala Lietuvos įvaizdžiui tik dar kartą patvirtina, kad neskaidrus projekto valdymas, konkurso ribojimai anksčiau ar vėliau priveda prie tokio rezultato“, – mano Lietuvos stendų statytojų asociacijos direktorius Kęstutis Petronis.

Jis priminė, kad „TM Capital“ buvo pasirinkta ne konkurso būdu. Viešasis pirkimas buvo nesėkmingas, o naują konkursą skelbti laiko nebebuvo, todėl po derybų pasirašyta sutartis su lietuvių rangovais.

„Buvo nuspręsta dėl ypatingos skubos pirkti darbus apklausos būdu iš vieno tiekėjo apklausiant konkurse dalyvavusią Lietuvos įmonę UAB „TM Capital“, kuri yra susipažinusi su projektu ir tik jeigu sutartis būtų sudaryta neatidėliojant (buvo sudaryta praėjus kelioms dienoms po pirmojo pirkimo nutraukimo), dar suspėtų visus darbus atlikti iki parodos atidarymo. Aplinkos ministerija į apklausą būtų pakvietusi daugiau tiekėjų, jeigu būtų likę daugiau laiko iki parodos pradžios“, – yra sakęs R.Jankauskas.

K.Petronis vertina, kad tai jau yra tapę įprasta praktika, mat rangovas ne konkurso būdu yra pasirenkamas nebe pirmą kartą.

„Nežiūrint į daugkartinius raginimus ir perspėjimus Aplinkos ministerija ir šį kartą nesugebėjo laiku paskelbti nei konkurso ekspozicijos idėjai, nei konkurso ekspozicijos realizacijai. O Lietuvos paviljono įrengimo įmonę, kaip ir yra įpratę per pastaruosius daugiau nei 10 metų, pasirinko iš vieno pasiūlymo, motyvuodami „ypatinga skuba ir neišvengiamomis aplinkybėmis“. Lygiai taip buvo ir su paroda EXPO 2015 Milane ir paroda EXPO 2012 Korėjoje. Toks ydingas konkursų rengimo būdas dirbtinai vilkinant konkursų paskelbimo datas, asociacijos nuomone lemia Lietuvai ypatingai aukštus paviljono įrengimo kaštus, žemą darbų atlikimo kokybę ir kaip būtent šį kartą – laiku neatliktus darbus“, – aiškino K.Petronis.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką