A.Sekmoko teigimu, iki trečiadienio bus suderintos visos techninės projektų detalės ir Vyriausybės posėdžio metu bus apsispręsta pritarti projektams. Tuomet jie keliautų į Seimą. Kartu su įstatymų projektais Seimui bus pateikta ir koncesijos sutartis dėl VAE statybų bei naujosios jėgainės verslo planas.
„Buvo dar kartą pereita per visą eilę argumentų dėl įstatymų, kurie teikiami kartu (...). Trečiadienį planuojama eiti į Vyriausybės posėdį ir posėdyje, numatoma, kad bus pritarimas. Tiek koncesijos sutartį liečiančių įstatymų, tiek koncesijos sutarčiai su Finansų ministerijos išvada, SGD terminalo įstatymui ir sinchroninio prisijungimo prie Europos kontinentinių tinklų įstatymui“, – sakė energetikos ministras.
Ministras pirmininkas Andrius Kubilius dar kartą pabrėžė, kad energetikos įstatymai yra labai svarbūs planuojant tolesnę tvarią šalies ekonomikos plėtrą.
„Taip, kaip negalima įsivaizduoti ekonomikos be sutvarkytų finansų, lygiai taip pat negalima įsivaizduoti ir ekonomikos ilgalaikės plėtros be sutvarkytų energetikos dalykų. Negalima projektuoti ilgalaikės ekonomikos ateities neišsprendžiant esminių energetikos klausimų, tai yra nesudarant vartotojams galimybių vartotojams rinktis pigiausias energetikos paslaugas, o to negalima padaryti, jeigu esi priklausomas nuo monopolisto, – sakė ministras pirmininkas.
„Gazprom“ tiekia Lietuvai 100 proc. dujų, apie 75 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos yra importuota.
SGD terminalo projektas
SGD terminalo įstatymo projekte teigiama, kad terminalas sudarys efektyvią konkurencinę aplinką šiuo metu vienintelio tiekėjo „Gazprom“ į Lietuvos Respubliką tiekiamoms gamtinėms dujoms. Tuomet esą bus sudarytos prielaidos Rusijos dujų milžinei mažinti gamtinių dujų kainas Lietuvai.
Teksto rengėjai vertina prielaidą, kad „Gazprom“, Lietuvai įsirengus SGD terminalą, gali sumažinti gamtinių dujų kainas tiek, kad jos bus mažesnės už SGD tiekiamų dujų kainą.
Tam, kad būtų sukurta rinka, gamtinių dujų tiekėjo licencijas turinčios įmonės – „Dujotekana“, „Achema“, „Intergas“, Kauno termofikacijos elektrinė, „Lietuvos energija“ ir kitos – turės 25 proc. dujų pirkti iš SGD terminalo. Taip esą SGD terminalas bus įvestas į rinką ir sustiprės įmonių derybinė pozicija su „Gazprom“ dėl gamtinių dujų kainos mažinimo.
Tokią pačią dalį – 25 proc. dujų – įmonės turės pirkti ir iš „Gazprom“. Šie reikalavimai nebus taikomi, jei SGD terminalo ar „Gazprom“ dujų kaina bus didesnė nei ta, kurią nustatys Vyriausybė.
Įstatyme numatoma, kad 25 proc. reikalavimas gali būti panaikintas, kai SGD terminalas galės konkuruoti rinkoje „savo jėgomis“.
SGD terminalo sąnaudos dujų kainoje sudarys 2–8 proc.
Plaukiojančią saugyklą su dujinimo įrenginiu Lietuvai nuomos Norvegijos bendrovė „Höegh LNG“.
Naujosios jėgainės projektas
VAE planuojama galia – 1350 MW. Estijos premjeras Andrus Ansipas prieš mėnesį vykusiame Baltijos premjerų susitikime pareiškė, kad Estija pretenduoja į 300 MW. Latvija nori ne daugiau 20 proc. akcijų arba 275 MW. Lietuva pagal įstatymus yra įsipareigojusi turėti 34 proc. VAE akcijų – apie 460 MW. Vadinasi, Lenkija, apsigalvojusi dėl dalyvavimo VAE, dar galėtų gauti per 300 MW elektros energijos.
Skaičiuojama, kad VAE kainuotų apie 17 mlrd. Lt, Lietuva turėtų įnešti apie 6 mlrd. Lt. Pasiskolinti realu yra apie pusę sumos. Skolinti palankiomis sąlygomis už maždaug 5–8 proc. palūkanas Lietuvai galėtų „Japan Bank of International Cooperation“, „Nippon Export and Investment Insurance“, „Export-Import Bank of the United States“.
Dalį statyboms reikalingos sumos įneštų „Visagino atominė elektrinė“, dalis lėšų gali būti surinkta iš elektros tarifo. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas yra užsiminęs, kad iš elektros tarifo statybai finansuoti reikėtų 2–2,5 cento.
„Elektros tarifo dedamoji, kurios reikia VAE finansuoti, – 2–2,5 cento, bet tai nereiškia, kad tiek brangtų elektra vartotojui. Manome, kad dabartinį tarifą reikia optimizuoti, mažinant jo dedamąsias kai kurioms kitoms reikmėms finansuoti. Bet kokiu atveju elektros sektoriaus įmonių reguliavimas turėtų būti peržiūrėtas, nes įmonės turi veikti sveiku ekonominiu pagrindu“, – interviu savaitraščiui „Veidas“ teigė A.Sekmokas.
