Sekite 15min Google
Skaitmeninis komfortas nuo sukčių neapsaugo
Jauni žmonės vienu metu naudojasi daugybe skaitmeninių paslaugų ir nuolat gauna bankų, kurjerių, prekybos platformų, darbdavių bei nuomotojų žinučių. Sukčiui pakanka į šį įprastą informacijos srautą įterpti vieną įtikinamą pranešimą.
„Jauno žmogaus pažeidžiamumas kyla ne dėl technologijų neišmanymo, o dėl itin intensyvaus jų naudojimo. Kai vienu metu ieškoma būsto, perkama internetu, gaunamas pirmasis atlyginimas ir bandoma investuoti, netikėta žinutė apie siuntą, mokėjimą ar sąskaitos patikrinimą gali atrodyti kaip visiškai įprasta dienos dalis“, – sako banko „Bigbank“ Klientų pažinimo ir sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovė Indrė Rakauskė.
Kibernetinio saugumo ekspertas Giedrius Saulėnas pabrėžia, kad šiuolaikinių sukčių tikslas dažnai yra ne įsilaužti į telefoną ar banko sistemą, bet priversti žmogų išsigąsti ar susirūpinti ir pačiam atlikti reikiamą veiksmą.
„Sukčiai pateikia įtikinamą priežastį, sukuria skubos jausmą ir duoda aiškią užduotį – prisijungti arba patvirtinti veiksmą. Jaunas žmogus gali atpažinti prastai parašytą laišką, tačiau šiandien netikras puslapis gali atrodyti visiškai profesionaliai. Todėl vertinti reikia ne vien dizainą, o tai, kokio veiksmo prašoma ir kodėl jį esą būtina atlikti nedelsiant“, – teigia G.Saulėnas.
Per tris mėnesius – beveik 5 mln. eurų nuostolių
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, 2026 m. antrąjį ketvirtį Lietuvoje užfiksuota 3 718 sukčiavimo atvejų. Balandžio–birželio mėnesiais sukčiai iš gyventojų ir įmonių bandė išvilioti 13,1 mln. eurų, tačiau finansų įstaigoms pavyko sustabdyti 7,6 mln. eurų, arba 59 proc. visos sumos, į kurią buvo pasikėsinta.
Vis dėlto sukčiams buvo pervesta 5,4 mln. eurų. Finansų įstaigoms susigrąžinus apie 422 tūkst. eurų ir juos grąžinus nukentėjusiesiems, galutiniai gyventojų ir įmonių patirti nuostoliai siekė beveik 5 mln. eurų.
Dažniausiai fiksuoti suklastoti SMS pranešimai ir elektroniniai laiškai – 1 514 atvejų (apie 41 proc. visų incidentų). Dar 732 atvejai buvo susiję su avansiniais mokėjimais, o 449 – su investiciniu sukčiavimu.
Nuo nuomos avanso iki netikro pirkėjo
Rudenį studentams ir jauniems darbuotojams itin aktualūs būsto nuomos skelbimai. Patrauklia kaina siūlomas butas, tariamai užsienyje esantis savininkas ir raginimas nedelsiant pervesti rezervacijos mokestį – klasikinė avansinio sukčiavimo schema. Policija įspėja, kad papildomas pavojaus signalas yra prašymas pinigus pervesti kitam asmeniui nei skelbime prisistatantis nuomotojas.
„Facebook Marketplace“ ir panašiose prekybos platformose pavojus kyla ne tik pirkėjams. Pardavėjui gali būti atsiunčiama nuoroda, kurią paspaudus neva reikia atsiimti mokėjimą, užsakyti kurjerį ar patvirtinti savo kortelės duomenis.
Suklastotame puslapyje įvesti kortelės ar prisijungimo duomenys perduodami sukčiams. Vienas aiškiausių pavojaus signalų – siūlymas bendravimą arba atsiskaitymą perkelti už oficialios platformos ribų.
Kitas kabliukas – socialiniuose tinkluose rodomos investicinės reklamos. Lietuvos bankas atkreipia dėmesį, kad sukčiai dažnai siūlo pradėti vos nuo 100–250 eurų, parodo tariamai augantį pelną, o vėliau ragina investuoti daugiau. Netikroje platformoje matomi skaičiai tėra simuliacija, tačiau žmogui jie sukuria įspūdį, kad investicija iš tiesų veikia.
I.Rakauskė teigia pastebinti ir atvejų, kai žmonės investuoja ne tik savo santaupas, bet ir skolinasi pinigų: „Kreipdamiesi dėl paskolos, jie neretai nurodo visai kitus tikslus, pavyzdžiui, būsto remontą, sveikatos išlaidas ar kitus asmeninius poreikius, nors iš tikrųjų pinigai vėliau pervedami sukčiams.“
Ypač atsargiai reikėtų vertinti per „Telegram“, „Discord“ ar socialinių tinklų reklamas platinamus pasiūlymus investuoti į kriptoturtą, kai žadama garantuota grąža, prašoma pereiti į nepažįstamą platformą ar įsidiegti nuotolinio valdymo programą.
Saugiausias įprotis – patikrinti kitu kanalu
Pasak I.Rakauskės, įtarimą pirmiausia turėtų kelti nepažįstamo asmens kuriama skuba, prašymas pereiti į kitą svetainę, atskleisti prisijungimo duomenis arba patvirtinti veiksmą, kurio žmogus pats nepradėjo.
„Svarbu prisiminti, kad bankai, policija ar kitos institucijos niekada neprašo atskleisti slaptažodžių ar daryti skubių pavedimų. Žinutėje pateiktos informacijos nereikėtų tikrinti spaudžiant nuorodą. Banko programėlę ar prekybos platformą atsidarykite savarankiškai, o sulaukę įtartino skambučio, užbaikite pokalbį ir patys paskambinkite oficialiai skelbiamu numeriu. Kelios papildomos minutės tokioje situacijoje gali apsaugoti visą pirmąjį atlyginimą ar būsto nuomai sukauptus pinigus“, – sako „Bigbank“ specialistė.
Jeigu duomenys jau įvesti arba mokėjimas patvirtintas, reikėtų nedelsiant susisiekti su banku, užblokuoti kortelę ar prieigą prie sąskaitos ir pranešti policijai per epolicija.lt. Apie įtartinas svetaines, SMS žinutes ir kitus bandymus sukčiauti taip pat galima informuoti Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą el. pašto adresu cert@nksc.lt.
