Sekite 15min Google
Apie tai, kodėl gyventojams svarbu išlikti budriems ir kaip keičiasi apsaugos nuo skaitmeninių grėsmių priemonės, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis.
Pasak eksperto, žmonės tokiose situacijose dažnai nukenčia ne dėl techninių spragų, o dėl skubos, emocinio spaudimo ar pasitikėjimo gerai pažįstamais prekių ženklais, kuriuos imituoja sukčiai. Jų taikomiems metodams vis tobulėjant, svarbus tampa ne tik paties žmogaus budrumas, bet ir priemonės, galinčios padėti sumažinti jau patirtos žalos pasekmes.
Pavyzdžiui, žmogus gali gauti siuntų bendrovę imituojančią žinutę, kurioje prašoma sumokėti nedidelį siuntos pristatymo mokestį. Paspaudęs nuorodą ir suvedęs kortelės duomenis, jis gali net nepastebėti, kad pateko į suklastotą svetainę, o sukčiai vėliau šiuos duomenis panaudoja neteisėtiems mokėjimams atlikti.
„Sukčiavimo bandymų internete daugėja, o patys sukčiai veikia vis profesionaliau. Jie kuria netikras svetaines, apsimeta žinomomis įmonėmis, naudojasi skubos jausmu, žmonių pasitikėjimu ar neatidumu. Todėl vien budrumo ne visada pakanka – klientams svarbu turėti ir papildomą apsaugą, kuri galėtų padėti tada, kai žala jau patirta“, – sako M.Kutkaitis.
Į šias rizikas reaguodamas „Luminor“ plečia paslaugą „Saugu+“ ir papildo ją kibernetinių incidentų draudimu. Privatiems klientams jis galės padėti susidūrus su tam tikrais kibernetinio sukčiavimo, tapatybės vagystės ar kibernetinių patyčių atvejais.
Padės susidūrus su įvairiomis skaitmeninėmis grėsmėmis
Atnaujinta „Saugu+“ paslauga apims kelias skaitmenines rizikas, su kuriomis gyventojai gali susidurti kasdien naudodamiesi finansinėmis paslaugomis internete. Ji galios tais atvejais, jei, pavyzdžiui, sukčiai iš kliento kortelės sąskaitos ar skaitmeninės piniginės pervestų pinigus, apgautas klientas pats atliktų pervedimą arba jo kortele neteisėtai atsiskaitytų internete.
Vis dėlto skaitmeninės grėsmės ne visada apsiriboja vien pinigais. Todėl papildoma apsauga taip pat apims tapatybės vagystės ir kibernetinių patyčių rizikas. Pastarosios gali būti aktualios tada, kai trečioji šalis internete tyčia, pakartotinai ar sistemingai siekia įžeisti, pažeminti, įbauginti ar persekioti klientą arba jo vaiką, naudodama socialinius tinklus, susirašinėjimo programėles, el. paštą ar kitas skaitmenines platformas. Tokiu atveju būtų atlyginama ne pati neturtinė žala, bet, atsižvelgiant į draudimo sąlygas, galėtų būti kompensuojamos iš anksto su draudiku suderintos pagalbos išlaidos, pavyzdžiui, psichologo, psichoterapeuto, teisininko ar kibernetinio saugumo specialisto konsultacijos.
„Dažnai apie sukčiavimą kalbame tik kaip apie pinigų praradimą, tačiau skaitmeninės rizikos yra platesnės. Pavogta tapatybė gali sukelti ilgalaikių finansinių ir reputacinių pasekmių, o kibernetinės patyčios – stiprų emocinį poveikį. Todėl ši apsauga atliepia ne tik finansinį, bet ir platesnį saugumo poreikį“, – pažymi M.Kutkaitis.
Pasak eksperto, tokia paslauga bankų rinkoje Baltijos šalyse dar nėra plačiai paplitusi, nors poreikis apsisaugoti nuo skaitmeninių grėsmių auga kartu su žmonių įpročiais. Anot jo, „Saugu+“ plėtra yra dalis banko pastangų atliepti besikeičiančius klientų poreikius ir stiprinti jų saugumą skaitmeninėje erdvėje.
Apie įvykį svarbu pranešti nedelsiant
Papildoma apsauga gali padėti sumažinti tam tikrų sukčiavimo atvejų pasekmes, tačiau susidūrus su kibernetine rizika svarbu nedelsti. Apie galimą draudžiamąjį įvykį draudikui reikia pranešti kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per tris dienas nuo tada, kai apie jį sužinota. Jei galėjo būti atskleisti kortelės duomenys, reikėtų nedelsiant susisiekti su banku ir užblokuoti kortelę. Apie kibernetinį sukčiavimą ar tapatybės vagystę taip pat reikia pranešti policijai bei Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui. Tuomet klientas turėtų vadovautis „Luminor“ interneto svetainėje pateiktomis instrukcijomis, kuriose nurodoma, kaip elgtis konkrečiu atveju.
M.Kutkaitis primena, kad papildoma apsauga nepakeičia atsargaus elgesio internete. Klientai turėtų kritiškai vertinti netikėtas žinutes, nespausti įtartinų nuorodų, neatskleisti prisijungimo duomenų ir kortelės informacijos, naudoti stiprius slaptažodžius bei dviejų veiksnių autentifikaciją.
„Jeigu kyla bent menkiausia abejonė, reikėtų patikrinti informaciją oficialiuose šaltiniuose. Sukčiai dažnai siekia, kad žmogus sprendimą priimtų greitai ir emocingai, todėl net trumpa pauzė gali padėti išvengti nuostolių“, – pabrėžia jis.
