Dabar populiaru
Publikuota: 2019 birželio 13d. 09:00

Sukčiai už naivuolį, patikėjusį A.Tapino, A.Valinsko ar V.Šapokos klastote, gauna 650 dolerių

Suklastotomis reklamomis siekiama išvilioti pinigų
15min nuotr. / Suklastotomis reklamomis siekiama išvilioti pinigų

Žurnalisto Andriaus Tapino, prodiuserio Arūno Valinsko ar finansų ministro Viliaus Šapokos tapatybes pavogę sukčiai taip elgiasi dėl įspūdingų komisinių, kuriuos siūlo galimai nelegaliai veikiančios investavimo platformos. Už atvestą „investuotoją“ sumokama ir 650 dolerių. Suvilioti pasiūlymų asmenys prarasti gali dar daugiau – telefonų skambučiais jie raginami pervesti pinigus, nustatyti automatinius mokėjimus, o vėliau galima stebėti, kaip pinigai „sudega“.

Naujausia garsius vardus įtraukusi sukčiavimo schema eina paskui didelius pinigus – žmones, kurie į šešėlines kriptovaliutų, forex, ar kitokias platformas pervestų bent 250 dolerių.

15min pabandė užsiregistruoti klastingoje svetainėje, į kurią atvedė socialiniame tinkle „Facebook“ be skrupulų transliuojama reklama, kurioje naudojama finansų ministro Viliaus Šapokos nuotrauka. Čia skelbiama, kad „finansų ministras atskleidė itin pelningą investicijų paslaptį“.

„Facebook“ nuotr./Reklama, kurioje naudojamas finansų ministro atvaizdas
„Facebook“ nuotr./Reklama, kurioje naudojamas finansų ministro atvaizdas

Visas kelias atrodė taip: reklama veda į „worldrockstar.today“ svetainėje esantį polapį, kuriame aprašyta V.Šapokos „investavimo sėkmė“ ir pateiktos nuorodos, kaip „sėkmę pakartoti“. Jomis nuvedama į kitą svetainę „ethereum-codes.co“, kurioje siūloma registruotis ir uždirbti „garantuotus 10 tūkst. dolerių per savaitę“.

Kontaktinius duomenis suvedėme šioje svetainėje, bet ši platforma, pasirodo, tėra tarpininkė – tapome priregistruoti visai kitoje, Vanuatu įsikūrusios „Next Trade Ltd“ kontroliuojamoje „Forex“ platformoje „Aspen Holding“. Tikėtina, kad įvesti duomenys bus naudojami ir kitiems tikslams ar „pasiūlymams“.

„Aspen Holding“ kompanija jau buvo įtraukta į juoduosius Lietuvos banko sąrašus, bet nauja jos platforma įkurta tik gegužę ir sąraše atsidurti dar nespėjo.

Swedbank iliustr./Sukčiai naudojasi Andriaus Tapino pavarde
Swedbank iliustr./Sukčiai naudojasi Andriaus Tapino pavarde

Vos tik įvedėme telefono numerį, nespėjus deramai užsikrauti tolesnėms formoms, sulaukėme skambučio iš Jungtinės Karalystės numerio +44 20 3966 7246.

Kalbantysis prabilo rusiškai ir tuoj pat pažadėjo galimybę užsidirbti papildomai bei pagalbą pervedant pinigus. Apsimetame, kad rusiškai nesuprantame ir kalbame angliškai. Siūlo palūkėti, bet pauzė užtrunka, padedame ragelį. Tuomet netikėtai sulaukiame skambučio iš lietuviško laidinio numerio +370 (5) 214 1423. Šį sykį jau šneka angliškai – žinoma, vėl žarstomi pažadai papildomai užsidirbti ir prašoma kuo greičiau pervesti bent minimalų 250 dolerių depozitą.

Kam priklauso šis numeris? „Telia Lietuva“ paaiškino, kad telefono numerio galai – „į vandenį“. Lietuvišką numerį naudoja virtualus operatorius, teikiantis peradresavimo paslaugas.

Mokėjimai – per Bulgariją, pagrindinė kompanija registruota Vanuatu, rinkodaros pasiūlymus teikia Izraelyje įregistruota įmonė, tačiau reklamas su žinomų asmenų vardais, pavyzdžiui, Andriumi Tapinu ar V.Šapoka, greičiausiai skelbia lietuviai tarpininkai, gaunantys savo dalį.

Kitomis dienomis skambučiai kartojasi, ir konsultantės suokia: „Jūs suaugęs vyras, kaip jūsų gali nedominti galimybės papildomai užsidirbti?“

Paaiškino, kaip tai veikia: „tie vyrai važiuoja dugnu“ dėl 650 dolerių

15min apie šią schemą pasikalbėjo su daugiau nei 10 metų patirtį partnerysčių rinkodaroje (angl. affiliate) turinčiu ekspertu, kuris nenorėjo atskleisti savo tapatybės. Anot jo, naivuolius įvairioms platformoms atveda „partneriai“, kurie už didelius komisinius imasi net ir kraštutinių priemonių. Galiausiai užsidirba visi, išskyrus tuos, kurie pervedė pinigus.

„Viskas čia veikia dėl pinigų. Kokia nors platforma, biržos, valiutų, prekybos robotų ir panašiai, pateikia pasiūlymą tarpininkams. Pati platforma nebūtinai yra nelegali, ji greičiausiai nieko net nenutuokia apie tokias reklamas. Jie savo pasiūlymą suformuoja taip – atvedi klientą, kuris padaro įmoką, ir tu gauni komisinį“, – sako ekspertas.

Konkrečiu atveju komisiniai siekia ir 650 dolerių už kiekvieną atvestą klientą, pavyzdžiui, tokį pasiūlymą internete pateikė Izraelio rinkodaros kompanija „Olavivo“ už kiekvieną „Ethereum Code“ kriptovaliutų prekybos platformai atvestą klientą, sumokėjusį 250 dolerių.

15min nuotr./Internete apstu pasiūlymų kūrybingiems rinkodaristams
15min nuotr./Internete apstu pasiūlymų kūrybingiems rinkodaristams

„Bet kas gali pasiimti tarpininkams teikiamą pasiūlymą, ir jei sugebėsi atvesti klientų, gausi 650 baksų. Tarkime, jei aš tave sutiksiu bare ir prikalbėsiu, kaip gerai investuoti į kriptovaliutų svyravimus, tu tik parsisiųsk programą ar internetu investuok. Man svarbiausia – išleisti mažiau pinigų, nei man sumoka. Jei man moka 650 dolerių, o aš, kol randu vieną naivų žmogų, išleidžiu 300 dolerių, tai aš uždirbu 350 dolerių“, – aiškina ekspertas.

Anot jo, čia ir „prasideda linksmoji dalis, kai atsiriša visa fantazija, kaip galima tuos žmones apgauti“.

„Tuos vyrus, kurie visa tai darė, vardais ir pavardėmis atsekti būtų labai sudėtinga. Jie naudoja clickbait'us (patrauklias antraštes – 15min), uždeda A.Tapino ar kito žymaus asmens nuotrauką, nes tuomet didesnė tikimybė, kad kas nors paspaus, palyginti su kokio nors atsitiktinio vyruko su „Lamborghini“ nuotrauka. Visi „Facebook“ puslapiai sukurti prieš mėnesį, svetainė, į kurią nuveda, taip pat, o jos savininkas kažkoks filipinietis“, – pastebi 15min pašnekovas.

Anot jo, paprastai „Facebook“ ar „Google“ platformos nepraleidžia tokių reklamų, tačiau yra būdų ir algoritmus apgauti.

„Jei tu sukuri „Facebook“ puslapį ir jį kurį laiką „apšildai“, skelbi kokį turinį, juo „Facebook“ pradeda labiau pasitikėti. Tada vienu metu tu šauni kiek įmanoma daugiau reklamų. Nes vos tik pradedi reklamuotis, tave pradės tikrinti. Jei išleisi 50 eurų, dar niekas netikrina, jei išleisi 200 eurų, jau gali botai patikrinti, bet ir tuos botus gali apgauti. Jei reklamai išleisi 20 tūkst. eurų per dieną, tai jau ateis kas nors ir rankomis patikrins. Apgavikai šiuo atveju laviruoja – kuria labai daug paskyrų, bando verstis su mažesniais biudžetais, kad algoritmai nesuveiktų arba suveiktų iki tokio lygmens, kol dar juos galima apgauti“, – aiškina specialistas.

Interneto nuotr./Sukčiai pasinaudojo Arūno Valinsko vardu
Interneto nuotr./Sukčiai pasinaudojo Arūno Valinsko vardu

Puslapiai, kur nuveda reklamos, irgi būna apgavikų kūryba, praturtinta nuorodomis.

„Straipsnyje buriama, kaip viskas įspūdinga ir kaip lengva praturtėti. Iš to straipsnio jau toliau veda nuorodos ten, kur registruojamasi. Tie, kas tai darė, žinojo, kad rašo nesąmones dėl pinigų. Domeną (svetainės adresą) jie nuperka bet kokį, kai jį užblokuoja – naudoja kitą“, – patikina ekspertas.

Anot jo, geriausias puslapio apgaulės indikatorius – siūlomas uždarbis. Kuo jis didesnis, tuo labiau tikėtina, kad tai apgavystė. Jis juokauja: „Jei grąža 3 proc. – tai 3 proc. melo, o jei 120 proc. – tai 120 proc. melo.“

Šiuo atveju, anot jo, labiausiai tikėtina, kad ir pati platforma tėra laikina apgavystė.

„Tokios svetainės dažniausiai yra laikinos – padaro mėnesiui, supuola 20–30 rinkodaristų, kurie prikuria fufelių, per mėnesį jie susirenka pinigus ir po mėnesio jų jau neberasi“, – sako ekspertas.

Anot jo, „affiliate“ rinkodaros vardą tokie veikėjai teršia: „Net ir čia yra nerašytas etikos kodeksas, bet čia jau vyrukai visiškai važiuoja dugnu.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Lošimas internetu
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Lošimas internetu

Bet jei už atvestą klientą sukčiai gauna 650 dolerių, kai kliento tereikalaujama pervesti 250 dolerių, kaip pačios platformos uždirba skirtumą?

„Po piniginio pavedimo aš peržiūrėjau „automatinio finansavimo“ programos skyrių ir nustačiau rekomenduojamą 50 dolerių pavedimo formatą“, – rašoma suokalbiškose reklamose. Tai reikštų, kad po pirmojo pavedimo pinigai iš kortelės pradėtų dingti automatiškai ir gyventojai gali prarasti dar daugiau.

Pavadinimą sužinojęs Lietuvos bankas žada blokuoti – bet bus kitų

Lietuvos bankas atskleidžia, kad „Next Trade Ltd“, į kurios platformą patenka suvilioti asmenys, veikia jau ne pirmu pavadinimu.

„2019 m. kovo mėn. pabaigoje Lietuvos bankas gavo informacijos, kad „Next Trade Ltd“ reklamuoja savo paslaugas Lietuvoje ir siūlo investuoti prekiaujant jos administruojamoje interneto svetainėje olympusmarkets.com esančioje prekybos platformoje“, – pastebi Lietuvos banko Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus vyr.specialistė Irena Valiušaitienė.

Tuomet nustatyta, kad klientams siūlyta be licencijos prekiauti finansinėmis priemonėmis, kuriomis net ir legaliai prekiaujant apie 90 proc. investuotojų praranda pinigus.

123RF.com nuotr./Internetinė bankininkystė
123RF.com nuotr./Internetinė bankininkystė

„Atsižvelgdamas į tai, kad „Next Trade Ltd“ neturi teisės teikti investicinių paslaugų Lietuvoje, Lietuvos bankas įtraukė šią bendrovę ir jos administruojamą interneto svetainę į viešai skelbiamą sąrašą subjektų, neturinčių teisės Lietuvoje teikti investicinių paslaugų. Be to, vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka LB davė privalomą nurodymą interneto paslaugų teikėjams apriboti prieigą prie interneto adreso ir įtraukė jį į blokuojamų interneto svetainių sąrašą“, – paaiškina LB.

Taip pat LB informavo, kad 15min nurodyta kita įmonės valdoma interneto svetainė aspenholding.com taip pat bus blokuojama: LB įtrauks ją nelegalių paslaugų teikėjų sąrašą ir inicijuos prieigos prie šios svetainės apribojimo procedūrą.

Tačiau tikėtina, kad po šios rinkoje atsiras naujų kūrinių „stebuklingai užsidirbti“.

Trys atsargumo taisyklės

Lietuvos bankas nepatyrusiems investicijose asmenims yra suformulavęs tris pagrindines taisykles, kurios padės įvertinti savo galimybes.

Pirma taisyklė – neinvestuoti į produktus, kurių neišmanote. Nepaisydami šio patarimo rizikuojate ne tik prarasti savo santaupas, bet ir įlįsti į skolas.

Antra taisyklė – patikrinti, ar investavimo paslaugas siūlanti įstaiga turi reikiamą licenciją. Tą galima padaryti Lietuvos banko svetainės lb.lt skiltyje „Finansų rinkų dalyviai“. Prisiminkite – įmonės pavadinimas turi tiksliai sutapti su nurodytu Lietuvos banko svetainėje.

Trečia taisyklė – vengti pasiūlymų, žadančių „greitą praturtėjimą“ ir „jokios rizikos“. Dažnai investuotojai praranda lėšas susivilioję „brokerių“ jiems telefonu siūlomais „itin patraukliais investavimo pasiūlymais“ („labai lankstūs produktai ir didelis jų pasirinkimas“, „minimalios rizikos ir garantuoti pelnai“, „nedidelės pradinės įmokos ir galimybė prekiauti pasinaudojant dideliu svertu“, „prekybai pradėti siūlomi negrąžintinai suteikiami premijiniai pinigai (angl. bonus)“, „itin lanksčios ir išskirtinės prekybos sąlygos“ bei „maži ar apskritai netaikomi paslaugų teikimo mokesčiai“, „asmeninio konsultanto (brokerio) priskyrimas“ ir pan.) ir patikėję savo investicijas sukčiams.

Nuolat ir profesionaliai teikti investicines paslaugas Lietuvoje gali tik finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos, finansų patarėjų įmonės, trečiųjų valstybės įmonių filialai, kurie turi ES ar Europos ekonominės erdvės institucijų išduotas atitinkamas licencijas.

Prašo pranešti apie nelegalias reklamas

UAB „Google Lithuania“ vadovas Vytautas Kubilius patikina, kad „Google“ nėra leidžiamos reklamos, kuriose siūloma „greitai praturtėti“ ar investuoti į kriptovaliutas.

Jis atkreipia dėmesį, kad klientai paprastai viršutiniame reklamos kampe turi galimybę pranešti apie reklamą, jei ji pažeidžia įstatymus. Jis skatina gyventojus taip elgtis, pastebėjus klastą.

„Google“ vien 2018 metais sustabdė 2,3 milijardo reklamų visame pasaulyje kurios pažeidė reklamos politiką – maždaug po 6 milijonus reklamų kiekvieną dieną.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programoje, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Ekspertai pataria

Video

14:48
01:05
00:43

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką