Visgi bent dalies šių nuostolių įmanoma išvengti, o tai gali padėti padaryti ir nauja mobilioji programėlė „Verito“.
Populiariausia sukčiavimo schema išlieka vadinamasis duomenų viliojimas (angl. phishing) – suklastotos žinutės ir el. laiškai, sudarantys trečdalį visų bandymų. Tačiau ekspertai įspėja apie kitą, ne mažiau pavojingą tendenciją: duomenų vagystes siekiant pasisavinti tapatybę. Jei sukčiai gauna pakankamai asmens duomenų, jie gali ne tik ištuštinti sąskaitą, bet ir prisiimti naujų finansinių įsipareigojimų kito žmogaus vardu. Tokie pokyčiai kredito istorijoje dažnai pastebimi per vėlai – tik tada, kai pasibeldžia antstoliai ar bankas atsisako suteikti paskolą.
„Kredito istorija šiandien yra tarsi žmogaus finansinis pasas – nuo jos gali priklausyti galimybės skolintis, sudaryti lizingo sutartį ar priimti kitus svarbius finansinius sprendimus. Todėl ją stebėti verta ne tik tada, kai planuojama imti paskolą. Finansinė higiena reiškia ir gebėjimą laiku pastebėti, kad kažkas su jūsų duomenimis vyksta ne taip“, – sako investuotoja, finansinių technologijų ekspertė Jekaterina Govina, daug metų dirbusi Lietuvos banke, kur buvo atsakinga už finansų sektoriaus priežiūrą.
Tokiais atvejais svarbi tampa ne tik finansų įstaigų taikoma apsauga, bet ir paties gyventojo galimybė laiku pastebėti įtartinus veiksmus.
„Svarbu suprasti, kad bankas gali sustabdyti įtartiną operaciją, bet jei žmogus pats patvirtina mokėjimą ar atskleidžia duomenis, lėšos dažnai prarandamos negrįžtamai“, – teigia tokius sukčiavimo atvejus pastebėti ir užkirsti jiems kelią leidžiančios programėlės „Verito“ vadovas Renatas Špicas.
Pasak jo, 2025 m. sukčiavimo atvejų padaugėjo 12,8 proc., todėl vien bankų apsaugos nebeužtenka – vis daugiau atsakomybės tenka pačiam žmogui.
Kaip apsaugoti savo tapatybę?
R.Špicas pažymi, kad viena iš dažnų schemų pasižymi ypatingu meistriškumu, kai sukčius apgaulės būdu įtikina asmenį kelis kartus pasirašyti el. parašu: pirmasis parašas dažniausiai patvirtina paraišką paskolai, antrasis – pačią sutartį, o paskutinieji naudojami lėšų pervedimui į nusikaltėlių sąskaitas.
Nors joks įrankis negali apsaugoti nuo visų įmanomų sukčiavimo būdų, mobilioji programėlė „Verito“ siūlo konkretų sprendimą vienai skaudžiausių problemų – neteisėtam skolinimuisi kito asmens vardu. Programėlė leidžia gyventojams nemokamai aktyvuoti „neskolinimo režimą“ pagrindiniuose kreditų biuruose, taip sukuriant efektyvų barjerą, neleidžiantį tretiesiems asmenims pasinaudoti svetimais duomenimis imant naujas paskolas ar lizingą.
Siekdama užtikrinti maksimalų saugumą, programėlė realiu laiku informuoja žmogų apie bet kokias užklausas kreditų biuruose, tad asmuo gali akimirksniu reaguoti į įtartinus veiksmus dar prieš atsirandant realiai skolai. Tai ypač aktualu, turint omenyje, kad tik 22 proc. Lietuvos namų ūkių turi sukaupę bent trijų mėnesių finansinį rezervą, todėl bet koks netikėtas įsipareigojimas gali tapti nepakeliama našta“, – atkreipia dėmėsį „Verito“ vadovas.
Finansinė higiena telefone
„Verito“ koncepcija remiasi šiuolaikine finansine higiena, kuri Lietuvoje vis dar per dažnai lieka nuošalyje. Programėlė ne tik leidžia stebėti kredito reitingą ir suprasti, kokie veiksniai jam daro tiesioginę įtaką, bet ir pateikia išsamų, apjungtą vaizdą iš skirtingų šaltinių, įskaitant juridinių asmenų registrus, antstolių bei teismų duomenų bazes.
Žmonėms suteikiama galimybė akimirksniu matyti informaciją apie atsiradusias skolas, bankroto bylas ar net naujas verslo sąsajas, kurios gali turėti įtakos jų finansinei reputacijai. Programėlėje taip pat integruoti aiškūs finansinių sąvokų paaiškinimai, padedantys ugdyti kasdienį raštingumą.
„Šiandien banko programėlė parodo tai, kas jau įvyko – įplaukas ir išlaidas. Tačiau ji neparodo pilno paveikslo. O žmogui svarbu matyti, kas vyksta su jo duomenimis plačiau – ar kas nors bando skolintis jo vardu, ar atsiranda naujų įrašų. Sukčiavimo atvejai tapo paskata sukurti įrankį, kuris leistų žmogui būti savarankiškesniam, padėtų apsaugoti finansinę situaciją ir geriau tvarkyti finansus“, – sako R.Špicas.
