Remiantis „Bloomberg“ duomenimis, manoma, kad šį pokytį lėmė silpnas svaras, baimė dėl recesijos Jungtinėje Karalystėje ir didėjantys Prancūzijos prabangos prekių gamintojų pardavimai.
Prognozuojama, kad šiais metais Jungtinė Karalystė pateks į recesiją, Prancūzijos ekonomika taip pat patiria spaudimą.
Bendra Didžiosios Britanijos akcijų vertė antradienį siekė apie 2,821 trilijono JAV dolerių (2,3 trilijono svarų sterlingų), o Prancūzijos – apie 2,823 trilijono JAV dolerių, skaičiuoja „Bloomberg“.
Tai reiškia didžiulį Londono vertybinių popierių biržos, kurios vertė dar 2016 m. buvo maždaug 1,4 trilijono JAV dolerių didesnė nei jos žemyninės varžovės, padėties pasikeitimą.
Prancūzija jau kurį laiką vejasi Jungtinę Karalystę, tačiau šiais metais Jungtinės Karalystės vidutinio dydžio bendrovių akcijoms sekėsi ypač blogai, nes vartotojai mažina savo išlaidas, o įmonės kovoja su didesnėmis sąnaudomis.
Pavyzdžiui, Londono akcijų indeksas FTSE 250, kurį sudaro vidutinio dydžio bendrovės, daugiausia veikiančios Jungtinėje Karalystėje, per pastaruosius 12 mėnesių smuko beveik 17 proc.
JK įmonėms taip pat pakenkė svaro kurso kritimas po to, kai buvusi premjerė Liz Truss paskelbė mažąjį biudžetą, dėl kurio pabrango prekių ir žaliavų importas.
Euro kursas dolerio atžvilgiu taip pat krito, tačiau ne taip smarkiai kaip svaro. Prancūzijos akcijų rinką taip pat skatino prabangos prekių gamintojai, kurių paklausa Kinijoje atsigavo.
Per pastaruosius šešis mėnesius LVMH, kuriai priklauso mados prekės ženklas „Louis Vuitton“, akcijos pabrango 22 proc., o „Hermès“ – 37 proc.
Remiantis „Bloomberg“ duomenimis, iki pandemijos Kinijos pirkėjai sudarė apie 35 proc. pasaulinės prabangos prekių paklausos.
„Londono praradimas pirmosios vietos pagal akcijų rinkos vertę Paryžiui bus laikomas smūgiu miesto prestižui“, – BBC sakė kompanijos „AJ Bell investors“ investicinių tyrimų vadovas Russas Mouldas.
„Nuo balsavimo dėl [Brexit] 2016 m. birželį Paryžiaus CAC-40 indeksas pakilo 47 proc., o Londono FTSE 100 – tik 16 proc., tačiau šis atotrūkis susidarė ne vien dėl Brexit. Londono rinka yra labiau priklausoma nuo nenuspėjamų sektorių, pavyzdžiui, kalnakasybos ir naftos, nuo sektorių, kurie susiduria su sunkumais nulinių palūkanų normų aplinkoje, pavyzdžiui, bankai ir draudikai, ir nuo sektorių, kurie gali būti laikomi nuobodžiais, pavyzdžiui, komunalinių paslaugų ir telekomunikacijų,“ – žiniasklaidai kalbėjo M. Mouldas.
