Sekite 15min Google
Rugpjūčio 3–9 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje nekito ir siekė 39 eurus už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė „Litgrid“.
Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje ji siekė 24 eurus už MWh.
„Žemas kainas toliau palaikė didelė atsinaujinančių energijos išteklių gamyba Baltijos ir Šiaurės šalių regione. Nors vėjo elektrinių generacija sumažėjo 21 proc., išaugusi saulės gamyba bei pakankami pigaus importo srautai iš Švedijos padėjo išlaikyti stabilią elektros kainą. Baltijos šalyse elektros kainos išliko vienos mažiausių Europoje“, – pranešime teigė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę padidėjo 1 proc. iki 243 gigavatvalandžių (GWh). Vietos elektrinės šalyje užtikrino 82 proc. šalies poreikio. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 199 GWh – 1 proc. mažiau nei prieš savaitę.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausia elektros energijos gamino saulės elektrinės. Šių elektrinių gamyba padidėjo 13 proc. iki 99 GWh. Vėjo elektrinių generacija sumažėjo 21 proc. iki 59 GWh.
Hidroelektrinės pagamino 18 GWh, šiluminės jėgainės – 15 GWh, o kitos elektrinės – 8 GWh.
Praėjusią savaitę saulės elektrinės gamino 49 proc. visos Lietuvoje pagamintos elektros energijos, vėjo elektrinės pagamino 30 proc., hidroelektrinės – 9 proc., šiluminės jėgainės – 8 proc., o kitos elektrinės – 4 procentus.
Bendras importo kiekis padidėjo 4 proc. iki 101 GWh – 67 proc. importuota iš Švedijos, 31 proc. iš Latvijos ir 2 proc. iš Lenkijos.
Eksporto srautai iš Lietuvos sumažėjo 20 proc. iki 49 GWh. 58 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, 22 proc. į Latviją, o likę 20 proc. į Švediją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 88 proc. Lenkijos kryptimi ir 6 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 7 proc. Švedijos kryptimi ir 58 proc. Lietuvos kryptimi.
