„Manau, tai padarys didelį poveikį mūsų tikslui sukurti 110 tūkst. darbo vietų ir padidinti užimtumo lygį iki 72 proc.“ (nuo dabartinių 68,5 proc.), – reporteriams Helsinkyje pareiškė premjeras Juha Sipila.
Dėl šio susitarimo maždaug 87 proc. darbuotojų Suomijoje per metus teks dirbti 24 valandas, arba tris papildomas dienas, be papildomo užmokesčio.
Suomijos centrinis bankas yra apskaičiavęs, kad Suomijai reikėtų daugiau kaip 10 proc. padidinti savo įmonių sąnaudų konkurencingumą, kad šalis galėtų pasivyti savo pagrindines prekybos konkurentes Švediją ir Vokietiją.
Darbuotojai taip pat mokės didesnę socialinio draudimo įmokų dalį, o viešajame sektoriuje atostoginiai iki 2019 metų bus sumažinti 30 procentų.
Profsąjungos taip pat sutiko, kad darbo užmokestis būtų metams įšaldytas, o vyriausybė prarastą perkamąją galią pažadėjo kompensuoti mažindama mokesčius.
2015 metais Suomija įveikė trejus metus trukusią recesiją, tačiau prieaugis siekė vos 0,5 proc., o virš ekonomikos susitvenkę juodi debesys iki šiol neišsisklaidė.
Šalies ekonominiai sunkumai siejami su konkurencingumo mažėjimu, gyventojų senėjimu ir ekonominėmis problemomis pagrindinėse prekybos partnerėse – Rusijoje ir Europos Sąjungoje (ES).
