Lietuvos ekonomika vėl ima augti. Vyriausybė prognozuoja, kad BVP šiemet augs 1,6 procento, eksportas – 35-40 procentų.
Dėl ekonominio augimo Lietuva privilioja daugiau stambių investicijų. Rugsėjo mėnesį Lietuva susitarė su informacinių technologijų milžinu IBM dėl bendro tyrimų centro steigimo šalyje.
Projekte dalyvauja Vilniaus ir Kauno universitetai bei Santariškių ligoninė. Pagrindiniai šio centro projektai bus susiję su nanotechnologijomis ir medicinos vystymu.
Ministras pirmininkas A.Kubilius teigė, kad panašių susitarimų siekiama pasirašyti ir su kitomis pasaulinio lygio bendrovėmis. Savaitės pradžioje A.Kubilius atvyko į Suomiją vilioti investuotojus ir susitiko su ministre pirmininke Mari Kiviniemi bei „Nokia“, „Kesko“, „Finnair“ ir „Solidium“ bendrovių vadovybe.
Per pastarąsias savaites aktyvaus premjero vadovaujami lietuviai panašiai atakavo ir Kopenhagą, Stokholmą, Londoną bei Niujorką. A.Kubilius atkreipia dėmesį, kad sutartis su IBM nėra vienintelė Lietuvos sutartis aukštųjų technologijų srityje.
Neseniai „Barclays“ bankas įsteigė savo IT centrą Vilniuje. Tarptautinė finansų milžinė „Western Union“ taip pat nusprendė Lietuvoje atidaryti regiono paslaugų centrą.
A.Kubiliaus teigimu, verslui, sukuriančiam didelę pridėtinę vertę, Lietuva siekia suteikti palankias konkurencijos sąlygas. „Dirbame taip, kad Lietuva taptų Baltijos ir Šiaurės regiono aukštųjų technologijų paslaugų centru. Esame iniciatyvūs ir dėl to šiuo metu lankomės Suomijoje“, – sakė A. Kubilius.
Jis gyrė lietuvių darbuotojų gebėjimus: „Apie 40 procentų turi universitetinį išsilavinimą. Šis skaičius gerokai viršija Europos vidurkį.“
A.Kubiliaus teigimu, Lietuvos IT infrastruktūra taip pat yra aukšto lygio.
Dar vienas Lietuvos kozirių yra tai, kad ji pažįsta savo kaimynę Baltarusiją. A. Kubiliaus teigimu, šiomis žiniomis savo versle jau pasinaudojo „Kesko“ bendrovė.
Specialistai grįžta
Krizės metu Lietuva patyrė smarkų protų nutekėjimą. A.Kubiliaus teigimu, stambių tarptautinių bendrovių atėjimas į Lietuvą gimtinėn jau grąžina lietuvius IT srities specialistus, kurie buvo išvykę į užsienį dėl darbo paieškų. Pamažu turėtų apsigręžti visa „srovė“.
„Mūsų padėtis yra panaši į Airijos situaciją 9 dešimtmečio viduryje. Airiai tuo metu taip pat patyrė didžiulį nedarbą, ir jaunimas emigravo į užsienį. Vėliau Airijos ekonomikos kryptis pasikeitė ir dėl šiuolaikinių bendrovių atėjimo į šalį žmonės taip pat pasuko namų link. Lietuva, kaip ir Airija, pradeda naudoti ES paramą ekonomikos modernizavimui. Pavyzdžiui, 10 procentų Struktūrinių fondų paramos skiriame aukštųjų technologijų klasių steigimui dviejuose svarbiausiuose universitetuose. Dedame visas jėgas stiprinti visą inovatyvią ūkio struktūrą. Remiame persikvalifikavimą, steigiame specializuotas klases ir viliojame stambias tarptautines bendroves“, – apibendrino A. Kubilius.
Rugpjūčio pradžioje bendros tiesioginės investicijos į Lietuvą sudarė 9,5 milijardo eurų. Didžiausios investuotojos – Švedija, Lenkija, Vokietija ir Danija.
Nepriklausoma energetika
Pastaruoju metu Lietuva parengė ambicingą programą, kaip užtikrinti, jog uždarius Ignalinos atominę elektrinę Lietuva turės savo energetikos šaltinius. Šiuo metu šalies gamtinių dujų importas yra 100 procentų priklausomas nuo Rusijos. Iš Rusijos taip pat importuojama 50 procentų elektros.
Lietuva taip pat ketina pasistatyti naują atominę elektrinę. A. Kubiliaus teigimu, būsimas jėgainės statybos partneris paaiškės jau lapkričio – gruodžio mėnesiais.
Nepriklausomų energetikos šaltinių užtikrinimo planuose taip pat yra suskystintų dujų terminalo statyba bei naujos elektros jungtys į Švediją ir Lenkiją.
Euras – galbūt 2014 m.
Pernai Lietuvos BVP sumažėjo 15 procentų. Nedarbas išaugo iki 13,7 procentų, šiek tiek dar ir šiemet. Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus teigimu, nedarbas yra vienas didžiausių Vyriausybės iššūkių šalia valstybės ūkio stabilizavimo.
Ministro pirmininko teigimu, Vyriausybė sugebėjo sumažinti išlaidas ir akivaizdžiai padidinti pajamas į valstybės biudžetą.
„Kitų metų tikslas – sumažinti biudžeto deficitą nuo 8 procentų šiemet iki maždaug 6 procentų. Biudžeto deficitą siekiama sumažinti iki 3 procentų 2012 m. Tuomet 2014 m. Lietuva galėtų tapti Pinigų sąjungos nare“, – sakė A.Kubilius.
A.Kubilius tiki, kad nei kitais metais rengiami savivaldybių tarybų rinkimai, nei Parlamento rinkimai 2012 m. nesutrukdys valstybės ūkio stabilizavimo proceso. Ministro pirmininko manymu, nuo išlaidų karpymo programos pereinama prie planavimo, kaip didinti valstybės pajamas. Ateityje numatomos struktūrinės reformos.
Pinigų sąjunga – ne pagrindinis tikslas
A. Kubiliaus teigimu, Lietuvos ūkis stabilizuojamas pirmiausia siekiant užtikrinti valstybės kreditingumą ir suvaldyti valstybės skolos palūkanų ir administravimo išlaidas. Narystė Pinigų sąjungoje yra tarsi papildomas uždavinys.
„Jau mokame už būsimą narystę Pinigų sąjungoje, esame prisijungę prie Valiutų kurso mechanizmo. Tad kodėl gi mums nepasinaudojus ir narystės privilegijomis“, – sakė A.Kubilius.
Jo teigimu, Lietuvai nebūtų katastrofa, jei narystė nusikeltų vėliau nei 2014 m.
Ministras pirmininkas mano, kad sunkiausia bus išlaikyti Pinigų sąjungos reikalaujamus griežtus infliacijos rodiklius. Prieš keletą metų Lietuva Pinigų sąjungos nare netapo tik dėl rodiklio dešimtosios dalies neatitikimo.
