Dabar populiaru
Publikuota: 2017 liepos 24d. 05:58

Susitarimas dėl algų didinimo – be konkrečių skaičių: profsąjungoms nereikia, o darbdaviai stebisi

Eurai
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Eurai

Nacionaliniame darbdavių, darbuotojų ir valdžios susitarime dėl didesnių algų konkrečių įpareigojančių skaičių, kiek turi didėti atlyginimai, greičiausiai nebus, nes tokiais pažadais netiki ir pačios profsąjungos. Verslininkai siūlo apsispręsti ir įvardyti konkrečiai, kiek Lietuvoje turėtų uždirbti specialistai.

Konkrečių sumų nėra

Neatmetame, kad minimali alga atskiruose regionuose galėtų būti ir skirtinga, tačiau darbdaviai turėtų pateikti planą, kaip bus keliami atlyginimai, – sakė R.Tamašauskas.

Rugsėjo pradžioje Trišalė taryba turėtų pasirašyti šį susitarimą, kuris šiuo metu yra svarstomas. Profesinių sąjungų atstovai jau pateikė savo pasiūlymus šiam susitarimui, tačiau juose nėra net užuominų, kiek darbdaviai turi padidinti atlyginimus.

„Mūsų tokia ir pozicija – be konkrečių skaičių. Svarbiausia, kad prasidėtų dialogas. Atlyginimai ir taip didės, o mes siekiame progreso“, – 15min teigė profesinės sąjungos „Švyturys“ lyderis Raimondas Tamašauskas.

Asmeninio archyvo nuotr./Arūnas Bertašius
Asmeninio archyvo nuotr./Arūnas Bertašius

Tačiau pačius darbdavius tai stebina. Daugiau nei 100 darbuotojų kolektyvui vadovaujantis Arūnas Bertašius mano, kad reikėtų aiškiai nustatyti, kiek Lietuvoje turėtų uždirbti tam tikrų šakų specialistai. „Profsąjungos tegul pasako, kiek turi kainuoti rankinis darbas, kiek vadybininkas turėtų uždirbti, tegul įvardina sumas, kiek kainuotų. Tada galime diskutuoti. Ar nebus taip, kad nustačius tam tikras ribas paaiškės, kad jos jau senokai pasiektos“, – teigė logistikos bendrovei vadovaujantis A.Bertašius.

Minimali alga – skirtinga regionuose?

Tiesa, profsąjungos vis tik siūlo skatinti šakinius ir regioninius tarifinius susitarimus. Kas tai yra? „Norime, kad minimali alga kiltų, bet regionuose darbdaviai kartais skundžiasi negalintys to padaryti. Neatmetame, kad minimali alga atskiruose regionuose galėtų būti ir skirtinga, tačiau darbdaviai turėtų pateikti planą, kaip bus keliami atlyginimai“, – sakė R.Tamašauskas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos socialinėse įmonėse dirbantys neįgalieji surengė įspėjamąjį mitingą prie Seimo
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos socialinėse įmonėse dirbantys neįgalieji surengė įspėjamąjį mitingą prie Seimo

Pavyzdžiui, profsąjungos reikalauja, kad regionuose darbdaviai turėtų pateikti darbo užmokesčio indeksavimo tvarką, kitaip tariant, pažadą, kokiu pagreičiu didins algas.

A.Bertašius giria pastangas sėsti prie bendro stalo ir diskutuoti dėl algų kėlimo.

„Iš profsąjungų visada girdėdavome, kad esame godūs ir neduodame tiek, kiek priklauso. Ir be jokių argumentų. Tikiuosi, kad tas Nacionalinis susitarimas atneš konkrečių pasiūlymų“, – vylėsi verslininkas.

Tiesa, profsąjungų atstovai reikalauja, kad nuo sausio 1 dienos būtų patvirtinta nauja minimali mėnesio alga – 430 eurų, o ši suma būtų neapmokestinta NPD. Dabar minimali mėnesio alga „ant popieriaus“ yra 380 eurų.

Rašys ataskaitas, kur auga algos

Ir tai ne vienintelis naujas profesinių sąjungų reikalavimas. Norima priversti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kad ši kiekvieną ketvirtį Vyriausybei teiktų ataskaitas apie derybų procesą. Kitaip tariant, turėtų reguliariai pasiaiškinti, kaip sekasi siekti didesnių algų regionuose.

„Norime, kad į šį darbą įsitrauktų ir ministerija, kad inicijuotų derybas“, – mano profesinės sąjungos lyderis R.Tamašauskas.

Tam pritaria ir socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė. „Mes manome, kad tokį darbą galėtume atlikti, tai nėra kažkokia slapta informacija, gauname duomenis tiek iš „Sodros“, tiek iš Statistikos departamento. Mes stebėtume, koks yra progresas“, – aiškino viceministrė. Ji pastebėjo, kad iki šiol niekas neapibendrina duomenų, kiek ir kur auga algos.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Eglė Radišauskienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Eglė Radišauskienė

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė irgi įsitikinusi, kad Nacionaliniame susitarime nebus konkrečių skaičių, kiek algos turėtų augti. Tačiau ji priminė, kad svarstant Darbo kodeksą prognozuota, jog atlyginimai Lietuvoje didės 7 procentais kasmet.

Auga per lėtai

Vienas iš Nacionalinio susitarimo idėjos autorių Seimo narys „valstietis“ Tomas Tomilinas neabejoja, kad atlyginimai Lietuvoje auga per lėtai. Todėl jei visi susėstų deryboms, esą taip būtų galima pasiekti rezultatų.

„Pavyzdžiui, susėstų visų prekybos tinklų atstovai deryboms su profesinėmis sąjungomis dėl algų didinimo. Tai darytų bendrai, o ne po vieną, ir kalbėtų apie konkretų planą. Taip aš įsivaizduoju derybas“, – 15min teigė T.Tomilinas. Tiesa, tokiose derybose dėl algų augimo, pasak parlamentaro, turėtų būti atsižvelgta ir į tai, kiek įmonės ketina investuoti, kokia apskritai šalies ekonominė situacija.

Dėl Nacionalinio susitarimo turėtų būti sutarta jau rugsėjo pradžioje.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką