Akcentavo suvaldytą infliaciją
E.Nabiulina patikino, kad Centrinis bankas palaikys rublio kursą ir pažadėjo grąžinti metinį vertybinių popierių atpirkimo sandorį, kad bankams rinkose nereikėtų desperatiškai ieškoti dolerių.
Centrinio banko vadovė sakė, kad kova su infliacija šalyje taip pat bus tęsiama.
„Po (rublio) kurso silpnėjimo, kuris pastebėtas metų pradžioje, infliaciją pavyko sukontroliuoti“, – teigė E.Nabiulina.
Vasaros viduryje savaitinis infliacijos lygis šalyje pirmą sykį sumažėjo iki nulinio nuo 2014 m. rugpjūčio. Iki tol šešias savaites iš eilės Rusijos savaitinės infliacijos lygis siekė 0,1 proc.
Rusijos CB vadovė sakė, kad kova su infliacija šalyje taip pat bus tęsiama.
„Pagrindinis faktorius, kuris lemia rublio kurso dinamiką – naftos kaina. Ji nėra pastovi, jau įsitikinome, kad ji gali augti, gali ir kristi. Svarstėme skirtingus scenarijus, suprasdami, kad gali įvykti ir blogiausias scenarijus, dėl to iš anksto tam pasiruošėme“, – susitikime su V.Putinu kalbėjo E.Nabiulina ir pridūrė, kad Centrinis bankas pasiruošęs pratęsti bankiniam sektoriui skirtas antikrizines priemones.
„Bankinė sistema adaptavosi. Dalį priemonių atšaukėme, nes jos nebebuvo reikalingos, dalies planavome atsisakyti spalio 1 d., tačiau dabar, atsižvelgdami į tai, kaip vystysis situacija, esame pasiruošę, šiek tiek pakeitę, kai kurias priemones pratęsti“, – pažymėjo E.Nabiulina.
2014 m. gruodį Rusijos centrinis bankas leido šalies bankams diskontuoti operacijas užsienio valiuta praėjusių metų spalio mėnesio kursu (39,38 rubliai už dolerį), neperkainuoti atpigusių vertybinių popierių ir nekreipti dėmesio į pablogėjusią paskolos gavėjų finansinę būklę.
Šios priemonės leido bankams nedidinti rezervų ir turėjo jiems padėti susidorojant su devalvacija ir bazinės palūkanų normos pakėlimu.
Tokios pagalbinės priemonės bankas turėjo tęstis iki šių metų liepos 1 d., tačiau gegužę Centrinis bankas, po susitikimo su bankininkais, antikrizinių priemonių galiojimo terminą nukėlė iki 2015 m. spalio 1 d.
Demonstruota, kad situacija kontroliuojama
Rusijos finansų ministras A.Siluanovas priminė, kad rublio kursas metų pradžioje jau krito, tačiau vėliau sustiprėjo pabrangus naftos kainoms.
„Negalima atmesti tikimybės, kad tokia situacija pasikartos“, – sakė A.Siluanovas, tačiau pridūrė, kad būtina ruošis ir blogajam, tolimesnio naftos kainų kritimo, scenarijui ir pasirūpinti šalies finansų ir biudžeto stabilumu.
Kaip rašo laikraštis „Komersant“, E.Nibiulinos ir A.Siluanovo susitikimo su V.Putinu atvirojoje dalyje vyravo „raminama atmosfera“.
E.Nibiulinos ir A.Siluanovo susitikimo su V.Putinu atvirojoje dalyje vyravo „raminama atmosfera“.
Dviejų svarbiausių už Rusijos finansus atsakingų institucijų atstovai visaip demonstravo, kad ne tik supranta tai, kas šiuo metu vyksta su šalies ekonomika, bet ir žino, ką tokioje situacijoje reikia daryti.
Biudžeto išlaidos dar labiau mažės
Vis dėlto reali Rusijos ūkio situacija buvo aptariama už uždarų durų.
Prieš pat šį susitikimą Rusijos ekonominės plėtros ministerija pablogino šalies makroekonomines prognozes ir dėl to teks perskaičiuoti birželį finansų ministerijos atstovų pasiūlytus biudžetų scenarijus 2016 – 2018 m.
Naujose ekonominės plėtros ministerijos prognozėse pirma sykį aptartas ir vadinamasis apokaliptinis scenarijus, t.y kas būtų jeigu artimiausius trejus metus naftos barelio kaina išsilaikytų ties 40 dolerių riba.
Tokiu atveju doleris visus trejus metus galėtų kainuoti daugiau negu 75 rublius, o 2018 m. jo vertė pašoktų iki 78 rublių. Net remiantis pačiu geriausiu scenarijumi, Rusijos rezervų fondas 2017 m. neišgyvens.
Birželį Rusijos finansų ministerija vietoje bendrojo 10 proc. visų išlaidų sumažinimo, pasiūlė šalies vyriausybei atsisakyti pensijų indeksavimo atsižvelgiant į infliacijos lygį ir sumažinti kitas socialines išlaidas.
