Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 3d. 10:07

Tyrimas parodė, kada žmogus linkęs rinktis šešėlį – jei pats tai pateisina

Pilietinės akcijos „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ atidarymas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Pilietinės akcijos „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ atidarymas

Jei žmogus pateisina nelegalias prekes ar paslaugas, jis, tikėtina, labiau bus linkęs tokias prekes rinktis, sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) tyrimas šešiose valstybėse. LLRI pasigenda vyriausybės veiksmų lengvinant mokesčių mokėtojų dalią. Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad mokesčių mokėjimo mada keičiasi kaip aprangos – kažkada populiarūs buvo treningai su baltomis kojinėmis.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) laikinoji prezidentė Edita Maslauskaitė organizuotoje konferencijoje „Nušviečiant „šešėlį“: priežastys, sprendimai, rezultatai“ kalbėjo, kad šešėlinė ekonomika yra žmonių taisyklėmis ir įstatymais sukurtas reiškinys, todėl keičiant taisykles galima mažinti ir šešėlį.

„Šešėlinė ekonomika kainuoja mums, mokesčių mokėtojams, šešėlis yra problema ir pačiam dalyvaujančiajam, retas kuris renkasi piktybiškai dirbti šešėlyje ir jaučiasi komfortiškai“, – kalbėjo E.Maslauskaitė.

LLRI 6 valstybėse apklausė daugiau nei 6000 asmenų, kad išsiaiškintų, kas lemia polinkį į šešėlį.

Tyrimas parodė, kad žmonių veiksmus nulemia jų pajamos ir finansinė situacija, „šešėlio“ pateisinamumas arba mokesčių moralė, ir trečia, tikimybė būti pagautam ir bausmės suvokimas.

LLRI nuotr./Edita Maslauskaitė
LLRI nuotr./Edita Maslauskaitė

LLRI viceprezidentas Vytautas Žukauskas paaiškina, kad šešėlinė ekonomika, veikla ar rinka suprantama kaip ūkinė veikla – kuriamos prekės ir paslaugos, kurios naudingos abiem pusėms. Tačiau tai daroma nesilaikant galiojančių teisų aktų, su kriminaliniais elementais, arba siekiant išvengti mokesčių ir reguliavimo.

„Akivaizdžiai matome, kad mokesčiai skirtingose šalyse gali būt panašūs ar vienodi, tačiau šešėlinės ekonomikos lygis yra kitoks. Vienas iš veiksnių – gyventojų pajamos“, – kalbėjo LLRI ekspertas.

Anot jo, jei gyventojams po mokesčių lieka mažiau pajamų, ar jie gali įpirkti mažiau prekių, tokie gyventojai bus labiau linkę trauktis į šešėlį.

„Mes matome neatsitiktinai, kad vidutinio darbo užmokesčio mokestinė našta, lyginant Lietuvą ir Švediją yra labai panaši. Tačiau akivaizdu, kad sumokėti mokesčius Švedijoje dėl to, kad darbo užmokestis yra daug didesnis, yra santykinai lengviau – po mokesčių į rankas vis tiek tenka daug didesnis darbo užmokestis. Lietuvos gauna vidutiniškai 5,3 euro, o vidutinis švedas gauna 21,6 euro“, – lygina V.Žukauskas.

Atitinkamai, anot jo, didesnės disponuojamos pajamos leidžia švedui įsigyti daugiau panašiai akcizais apmokestintų prekių.

LLRI patikrino, kiek žmonių polinkį dalyvauti šešėlinėje ekonomikoje paveikia jų pajamos, mokesčių moralė ir požiūris, suvokiamas bausmės griežtumas ir požiūris į valdžią. Tam LLRI klausė, žmonės pateisina šešėlį, ar pateisina sukčiavimą mokant mokesčius, kaip suvokia bausmes, ar jos griežtos, kokia jų finansinė padėtis,kaip vertina valdžią ir paslaugas. Taip pat buvo klausiama, ar jie patys dalyvavo šešėlyje – ar pirko nelegalias prekes, o gal nelegaliai dirbo.

Jei žmogus pateisina šešėlį – 89 proc. bus labiau linkęs jame dalyvauti

LLRI tyrimas 6 šalyse parodo, kad jei žmogus atsakė pateisinantis šešėlį, 89 procentais labiau nei įprasta jis pats bus linkęs pirkti nedeklaruotas ir nelegaliais prekes.

Jei žmogus suvokia, kad bausmė bus griežta, jo tikimybė dalyvauti šešėlyje sumažėja penktadaliu.

„Finansinė situacija irgi yra reikšmingas veiksnys. Jei žmonių finansinė situacija yra gera, tikimybė kad jie dalyvaus šešėlyje sumažėja beveik per pusę, apie 40 proc.“, – kalba LLRI atstovas

Anot jo, aukšta mokesčių mokėtojo moralė sumažina tikimybę dalyvauti šešėlinių prekių rinkoje 51 procentu.

„Kalbant apie akcizines prekes, statistiškai reikšmingas veiksnys buvo pateisinamumas. Jei žmogus pateisina – tai padidina tikimybę apie 70 proc., kad jis dalyvaus“, – vardijo V.Žukauskas.

Griežtos bausmės tikimybę mažina 20 procentų, kiek reikšmingiau tikimybę pirkti nelegalias akcizines prekes mažina gera finansinė situacija.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pilietinės akcijos „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ atidarymas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pilietinės akcijos „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ atidarymas

Darbo rinkoje situacija kiek kitokia – net jei žmogus ir pateisina tokį darbą, tai tikimybę dalyvauti nelegalioje darbo rinkoje padidina ketvirtadaliu. Aukšta mokesčių moralė, jei darbuotojas nepalaiko nelegalaus darbo, tikimybę, kad jis dirbs nelegaliai sumažina trečdaliu, jo gaunamos pajamos – taip pat trečdaliu, o suvokiamas bausmės griežtumas tikimybę sumažina penktadaliu.

LLRI visose šalyse suskaičiavo 126 taikomas priemones kovai su šešėline ekonomika, ir dauguma jų yra susijusios su pažeidėjų aptikimu ir identifikavimo didinimu – maždaug 40 proc. Antroje vietoje – reguliavimo priemonės, apie 18 proc., toliau seka apmokestinimo pakeitimai.

„Ko trūksta – tik 10 proc. priemonių buvo susijusios su kažkokiu ekonominės legalios veiklos palengvinimu, ar apmokestinimo taisyklių palengvinimo“, – daugiau laisvos rinkos pasigedo LLRI.

V.Šapoka: išaugome iš baltų kojinių ir „lakierkų“ mados

Finansų ministras Vilius Šapoka renginyje tikino, kad šešėlinėje ekonomikoje vyksta virsmas – per pastaruosius trejus metus šešėlis traukiasi dvigubai sparčiau, nei ankstesnės Vyriausybės kadencijos metu.

„Daugelis iš jūsų turbūt prisimenat tuos laikus, kuomet, ne visur, bet kai kur buvo madinga nešioti treningus, baltus treningus, ir lakierkas, atsiprašau už žargoną. Ir lygindami tuometinės Lietuvos madas su kitomis šalimis – ne visur tokia mada buvo. Kuomet lyginame šalis, reikia prisiminti, kad yra ir mažiau racionalių faktorių, istorinių dalykų, kurie madas diktuoja. Bet mados toks dalykas, jas prognozuoti labai sudėtinga, jos paima ir apsiverčia. Ir šiais laikais su baltomis kojinėmis net ir prie kostiumo atrodyčiau keistai“, – lygina su šešėline ekonomika V.Šapoka.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilius Šapoka
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilius Šapoka

Anot jo, yra begalės būdų šešėlinei ekonomikai pamatuoti, ir „kaip beskaičiuotum, tendencijos yra aiškios“. Ministras vardijo, kad Austrijos Linco Johanneso Keplerio universiteto profesoriaus dr. Friedricho Schneiderio skaičiuojamas rodiklis per dešimtmetį susitraukė 10 procentinių punktų. Tačiau panašios tendencijos visose kaimyninėse šalyse.

„Jei pažiūrėsime pastaruosius keletą metų, PVM atotrūkis, lyginant su prieš tai buvusia kadencija, tai tas traukimosi greitis yra dvigubas. Vos per trejetą pastarųjų metų jis susitraukė 7 proc. (punktais), manau, kad rezultatas yra įspūdingas“, – tikino V.Šapoka.

Ministras tikino, kad lūkesčiai dėl šešėlio mažėjimo yra didžiuliai, kadangi tai leistų daugiau išmokų mokėti socialinėje srityje, užtikrintų sąžiningą konkurenciją, į šalį ateitų daugiau investicijų, „nes kas investuos į šalį, kurioje žaidžiama be taisyklių“.

Ministras tikino, kad šešėlį mažino ne VMI ar ministras, tačiau pačių gyventojų sąmoningumas.

„Padėkoti turime patys sau, kad išaugome iš tų baltų kojinių laikų, mokesčius mokėti tampa madinga. Ypač noriu padėkoti rajonų verslininkams. Ten anksčiau pasakyti, kad aš moku mokesčius, nebuvo labai madinga“, – apibendrino V.Šapoka.

Komentarai: 3

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

02:14
01:11
00:58

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką