„Anksčiau į mišias žmonės ateidavo su pūslėmis, pilnomis karšto vandens“, – juokauja R.Petrauskas. Pūslių žmonės nesinešė, tiesiog šalo. Karštų pūslių katalikams reikėjo prieš maždaug aštuonerius metus ir anksčiau, kai bažnyčia buvo šildoma centriniu šildymu.
Dabar bažnyčioje šilta, o per aštuonerius metus dvasios, R.Petrausko teigimu, dar nespėjo priprasti prie naujų įrenginių, taigi ir nesilanko bažnyčioje. „Pratinasi“, – šypsosi jis.
Be to, ekonomo teigimu, bažnyčiai pavyksta sutaupyti. Nors už šilumai pagaminti reikalingą elektrą bažnyčia sumoka apie 11–12 tūkst. litų šalčiausią žiemos mėnesį, jei būtų šildomasi vien elektra, tai esą kainuotų du ar netgi tris kartus brangiau.
„Kaina ir patogumas. Kada nori – įjungi, kada nori – išjungti. Sprendimas pastatyti orą pučiančius kaloriferius yra neblogas, šiltas oras po bažnyčią vaikšto, skulptūroms gal yra geriau“, – sako ekonomas.
Didžiausias geoterminės šildymo sistemos minusas – didelė pradinė investicija. Šv. Petro ir Povilo bažnyčia lėšų tokiai dvasių baidyklei neturėjo, taigi pirko sistemą išperkamosios nuomos būdu. Geoterminio šildymo sistema kainavo apie 100 tūkst. litų be pridėtinės vertės mokesčio.
Sistemą bažnyčioje įrengusios bendrovės „Naujos idėjos“ direktoriaus Liudo Getauto teigimu, tokia sistema gali atsipirkti maždaug per trejus metus, o per metus bažnyčiai pavyksta sutaupyti apie 30 tūkst. litų.
Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymas, priimtas pernai gegužę, numato paramos teikimą šilumos siurblių vartotojams investuojantiems į šilumos siurblius, arba juos jau įsirengusiems gyventojams. Elektros lengvatą siurblių vartotojams dar turi patvirtinti Kainų ir energetikos kontrolės komisija.
 |
| Jurgitos Lapienytės nuotr./Vaiduokliai šv Petro ir Povilo bažnyčioje nebesilanko |
