„Lietuvos rytas“ rašo, kad taip gali atsitikti Tarptautinei jūrų organizacijai nuo 2015 metų sugriežtinus reikalavimus degalams.
„Mazutą turėsime pakeisti į dyzeliną. Dėl to gabenimo laivais iš Klaipėdos kainos turėtų išaugti iki trečdalio“, – tvirtino Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka.
Lietuva gali skaudžiai nukentėti, jei ištirps krovinių srautai į JAV, Kiniją, Braziliją, Indiją, kitas ne Europos valstybes.
„Ketvirtadalis per Klaipėdą išvežamų krovinių – iš Baltarusijos. Kaimynai trąšas ir traktorius veža į tolimas šalis. Jie geležinkeliais gali nesunkiai pasiekti Ukrainą, tad teoriškai kyla grėsmė, kad mes šių krovinių galime netekti“, – pripažino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros vadovas Artūras Drungilas.
Skaičiuojama, kad pritraukus 1 toną krovinių iš užsienio Lietuvos transporto įmonės (uostas, krovos kompanijos, geležinkelių ar kelių transporto bendrovės) uždirba 35–40 litų.
Pernai Baltarusija per Klaipėdą daugiausia į tolimas šalis išplukdė 6,6 mln. tonų krovinių. Lietuva iš to uždirbo apie ketvirtį milijardo litų.
Dar 3,3 mln. tonų krovinių į Klaipėdą atvežta iš Rusijos, taip pat galinčios pasirinkti Ukrainą.
