Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 09 08, 11:32

Svarstomas gyvenamojo būsto apmokestinimas: ministerija pasiūlė tris alternatyvas

Trečiadienį vykusiame Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės susitikime buvo svarstomos nekomercinio NT apmokestinimo alternatyvos. Šiandien gyventojo nekilnojamajam turtui taikoma 150 tūkst. eurų vertės lengvata – iki šios ribos toks turtas neapmokestinamas. Ministerija siūlo taikyti lengvatas pagrindiniam gyvenamajam būstui, tačiau apmokestinti likusį nekomercinį turtą, tokį, kaip sodai, garažai.
Automobiliai prie daugiabučių
Automobiliai prie daugiabučių / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Finansų ministerijos siūlymus pristačiusios finansų viceministrės Rūtos Bilkštytės teigimu, siūloma keisti dabartinę nekomercinio nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo tvarką. Siūloma nuo tam tikros ribos apmokestinti visą gyventojo turimą NT, paliekant išimtį pagrindiniam gyvenamajam būstui.

Pagrindinis gyvenamasis būstas apibrėžiamas kaip gyventojo nuosavybės teise įgytas turtas, jame turėtų būti registruota jo gyvenamoji vieta.

Siūloma, kad mokesčio tarifai galėtų būti nustatyti įstatymu arba juos galėtų pasirinkti atskiros savivaldybės pagal iš anksto nustatytus tarifo intervalus.

Luko Balandžio / 15min nuotr./15min studijoje – Rūta Bilkštytė ir Vlada Musvydaitė
Luko Balandžio / 15min nuotr./15min studijoje – Rūta Bilkštytė ir Vlada Musvydaitė

Dabar neapmokestinamo NT kartelė yra nustatyta ties 150 tūkst. eurų riba. Šis dydis anksčiau jau buvo sumažintas nuo 250 tūkst. eurų. Jeigu Lietuva pasiliktų prie dabar taikomo NT apmokestinimo modelio, būtų svarstoma, ar bendro gyventojo turimo NT kartelės nereikėtų dar labiau nuleisti iki 100 tūkst. eurų.

Ministerijos siūlymas būtų taikyti lengvatą pagrindiniam gyvenamajam būstui, o apmokestinamas būtų visas likęs gyventojo nekomercinis turtas, viršijantis nustatytą ribą. Į tokį turtą priskaičiuojama keletas statinių klasių, tokių kaip sodai, garažai, fermų, šiltnamių, ūkio, religinės, poilsio paskirties statiniai ir kita.

„Tada nėra skirtumo, kur gyventojas registruotas, svarbu, kad jis turi nekomercinio turto. Tas turtas būtų sudedamas į vieną sumą ir apmokestinamas“, – kalbėjo R.Bilkštytė.

Ant stalo – trys alternatyvos

Grupės susitikime buvo pristatytos ir trys alternatyvos dabar galiojančiai gyvenamojo būsto apmokestinimo tvarkai. Pagal dabar galiojančius mokestinius įstatymus pernai buvo surinkta 5,3 mln. eurų.

Pirmoji – sekant Suomijos ir Lenkijos pavyzdžiu taikyti mažesnį mokestinį tarifą gyvenamajam būstui. Socialiai jautrioms grupėms toks mokestis galėtų būti papildomai mažinamas iki pirmo NT perleidimo momento, pavyzdžiui, paveldėjimo atveju.

Taikant šią alternatyvą, jeigu tarifas būtų 0,01 proc, iš viso į biudžetą būtų galima gauti 3,5 mln. eurų. Pritaikius NT 0,01–0,1 proc. tarifą likusiam NT būtų galima gauti dar 17,9 mln. eurų.

Ministerijos atstovų teigimu, toks modelis užkirstų kelią dirbtiniam NT perleidimui, tačiau kartu pastebima, kad naujoji tvarka galėtų padidinti socialinę įtampą.

Antroji alternatyva – visiškai neapmokestinti pagrindinio būsto, neprisirišant prie jo vertės. Tokia lengvata, R.Bilkštytės teigimu, būtų lengvai suprantama gyventojams, be to, lengvai administruojama. Jos minusai – nebūtų socialiai orientuota ir neskatintų regionų plėtros, santykinai didžiausios apimties lengvatą gautų brangiausius būstus turintys gyventojai.

„Lengvatos taikymas nebūtų proporcingas, nes vieni galėtų pasinaudoti ja nuo mažesnės vertės būsto, kiti nuo didesnės. Todėl yra siūloma trečia alternatyva“, – sakė R.Bilkštytė,

Taikant šią alternatyvą būtų apmokestinamas visas gyventojo nekilnojamasis turtas, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, priklausomai nuo jo vertės. Neapmokestinamo NT dydžiai galėtų būti nustatomi pagal konkrečias savivaldybes.

Taikant šią alternatyvą, jeigu tarifas būtų 0,01–0,1 proc, iš viso į biudžetą būtų galima gauti apie 10 mln. eurų. Skaičiuojama, kad pagal šią alternatyvą daugiausiai (nuo 2 iki 4 proc.) savo pajamas padidintų Vilniaus miesto ir rajono, Klaipėdos rajono ir Neringos savivaldybės. Kauno rajono, Trakų ir Druskininkų savivaldybės savo pajamas padidintų 1,5–2 proc. Iš tokios tvarkos nieko negautų tik viena – Akmenės savivaldybė.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Statybos
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Statybos

Šio pasiūlymo privalumais Finansų ministerija mato savivaldybių suinteresuotumo stiprinimą, gerinant nekilnojamojo turto vertę lemiančias apmokestinimo sąlygas. Tokio pasiūlymo trūkumai – didėsiančios socialinės įtampos rizika.

Ekspertai pasisako už didesnius NT mokesčius

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Giedrius Lingė kalbėjo, kad NT mokestis yra vienas geriausių pajamų šaltinių, o taikomas esamas modelis turi daug trūkumų. Šiandien taikomas neapmokestinamas dydis asmeniui sudaro galimybę dirbtinai sumažinti mokestines įplaukas ar turimo turto vertę.

„Potencialas iš to mokesčio tikrai yra nemažas, žinant užsienio patirtį, būtų surenkamos žymiai ženklesnės sumos. Kitų realių galimybių didinti savivaldybių savarankiškus lėšų šaltinius nelabai yra. Komercinio turto apmokestinimas jau kaip ir visuotinis ir plėsti jo bazę rezervo nėra. Lieka gyvenamosios paskirties nekilnojamo turto apmokestinimas“, – komentavo jis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilnius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilnius

Patraukliausia alternatyva G.Lingei pasirodė pagrindinio būsto apmokestinimas mažesniu tarifu, tiesa, jis pažymėjo, kad šis tarifas turėtų būti didesnis nei 0,01 proc. „Toks mažas tarifas iš esmės nei duotų papildomų rimtesnių apčiuopiamų įplaukų, nei galėtų atšaldyti NT kainų burbulą. Tarifų dydžio klausimas yra svarstytinas, bet tokia alternatyva būtų pakankamai patraukli. Alternatyvos visai neapmokestinti būsto nereikėtų svarstyti“, – sakė jis.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimundas Kuodis pabrėžė, kad daug mokestinių modelių šalyje negali būti sutvarkomi be „socialinio popso“. NT mokestis, anot jo, yra tapęs dar viena to auka. Ekonomistas pridūrė, kad leidus savivaldybėms pačioms nuspręsti dėl apmokestinimo, atsirastų interesų konfliktas, jos galėtų pradėti konkuruoti dėl mažiausių mokesčių.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Raimondas Kuodis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Raimondas Kuodis

„Reikia plačios bazės – tai reiškia, kad mes apmokestiname realias turto vertes. Kaip jas išgauti – mano senas pasiūlymas pasižiūrėti į kitų šalių praktikas, kai gyventojas gali pats deklaruoti turto vertę, bet valstybė galėtų, pridėjusi 20 proc. tą turtą nupirkti. Jei sakai, kad būstas vertas 1000 eurų, valstybė galėtų jį nupirkti už 1200 eurų. Užtektų poros tokių paviešintų atvejų ir gudrauodegiai dingtų“, – kalbėjo R.Kuodis.

Jis pridūrė, kad tai prieš pora dešimčių metų išsakytas modelis, tuomet siūlytas ieškant kelių kaip surinkti pridėtinės vertės mokestį (PVM) iš nesąžiningų, prekes į Lietuvą importuojančių verslininkų.

R.Kuodis taip pat pasisakė už didesnių NT mokesčių įvedimą, kadangi jie galėtų suefektyvinti turto valdymą. „Nors finansiškai neraštingi lietuviai sako, kad turtas valgyti neprašo, jis valgyti prašo. Mes išvengtume to, kad žmonės tiesiog sėdi turėdami turtą ir laukia jo brangimo. Jeigu jie susidurtų su turto brangimo problema ir jiems reikėtų mokėti 100 eurų ar panašiai, gyventojai pradėtų galvoti, ar jiems to turto reikia“, – kalbėjo ekonomistas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva sakė, kad Finansų ministerijos kaip pavyzdys pasirinkti 0,01-0,1 proc. mokesčių tarifai yra žemi ir gali atsitikti taip, kad didelę dalį surenkamų pajamų suvalgys administravimo kaštai. Be to, ji atkreipė dėmesį, kad nors grupės tikslas yra mažinti lengvatų skaičių, siūloma tvarka galėtų dar labiau šį rodiklį padidinti.

Asmeninio archyvo nuotr./Elena Leontjeva
Asmeninio archyvo nuotr./Elena Leontjeva

„Kitas dalykas – pats nekilnojamas turtas nesukuria pajamų, reikalingų sumokėti tą mokestį. Lietuva pirmauja ES pagal pensininkų, kurie turi nekilnojamą turtą, skaičių. Tiems žmonėms tai bus didelis rūpestis kaip sugeneruoti pajamas. Ne paslaptis, kad šiandien ir jaunesni žmonės antrą ir trečią būstą perka kaip būsimą savo pensijų "fondą". Ir kai matome, kad normalių fondų veikla nuolat yra siaurinama, žmonės ieško savo sprendimų“, – teigė E.Leontjeva.

Ji pridūrė, kad nors pertvarka suteiktų didesnes galias savivaldai, ši tema gali tapti reikšmingu įrankiu politinės kovos lauke tiek per artėjančius savivaldybių rinkimus, tiek per Seimo rinkimus.

„Jeigu norime didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą, nereikėtų pamiršti, kad kasmet vykdomas didžiulis perskirstymas. Reikėtų užtikrinti, kad perskirstymo rodikliai kasmet būtų stabilūs, prognozuojami. Antras su tuo sietinas klausimas yra žiedinių savivaldybių prijungimas, nes iškils klausimas, kad žmonės dirba vienur, o gyvena kitur. Šie klausimai labai svarbūs ir juos reikia spręsti“, – komentavo ekonomistė.

Ministerija yra išskyrusi šešias mokesčių sistemos peržiūros kryptis – pelno reinvestavimo skatinimas, žaliasis kursas, pajamų nelygybės mažinimas, specialiųjų apmokestinimo sąlygų ir lengvatų peržiūra, investavimo ir ilgalaikio taupymo instrumentų modelis bei savivaldos finansinio savarankiškumo stiprinimas.

Šis grupės susirinkimas buvo priešpaskutinis iš šešių numatytų.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką