Du trečdaliai referendumo dalyvių balsavo prieš šį pasiūlymą, kuriam iš anksto buvo prognozuojama nesėkmė, nors didelė visuomenės dalis nepatenkinta dėl itin didelių atlyginimų, mokamų aukščiausiems verslo vadovams.
Ši iniciatyva buvo praminta „1:12“ pagal teisiškai įpareigojantį dydžio santykį, kuris būtų nustatytas tarp bet kurioje bendrovėje mokamo didžiausio ir mažiausio atlyginimo. Tokiam planui griežtai pasipriešino Šveicarijos verslo bendruomenė ir dešinioji politinė stovykla.
Prieš balsavimą kritikai griežtai perspėjo, kad įstatymu apribojus atlyginimų dydį, ši turtinga Alpių valstybė taptų mažiau konkurencinga, ir kad būtų pažeista Šveicarijos tradicija vyriausybei mažai kištis į verslo reikalus.
Kovą šveicarai didele balsų persvara palaikė taisykles, turinčias apriboti „auksinius atsisveikinimus“, visuomenei piktinantis dėl didžiulių išeitinių išmokų aukštas pareigas užimantiems verslininkams.
Centro dešiniosios Krikščionių demokratų partijos vadovas Christophas Darbellay naujienų agentūrai AFP sakė, kad balsuoti už naująjį pasiūlymą reikštų „šauti sau į koją“.
Šveicarijos koalicinė vyriausybė ragino balsuoti prieš tą pasiūlymą, sakydamas „1:12“ taisyklė sumažintų pajamas iš mokesčių ir atbaidytų užsienio bendroves.
Ši žinia buvo išgirsta: kaip rodo rezultatai iš visų 26 Šveicarijos kantonų, paskelbti nacionalinio transliuotojo RTS, 65,3 proc. referendumo dalyvių atmetė tą iniciatyvą.
Šveicarija seniai garsėja kaip verslui palanki šalis, o jos atlyginimų vidurkis yra vienas iš didžiausių pasaulyje. Šveicarija liko beveik nepaliesta ekonomikos krizės, krečiančios Europos Sąjungą (ES), kuriai ši šalis nepriklauso.
Šveicarijos ekonomikos reikalų ministras Johannas Schneideris-Ammannas sveikino šį rezultatą, sakydamas, kad jis leis Šveicarijos ekonomikai išlikti konkurencingai.
Tačiau jis ragino įmonių vadovus atsižvelgti į visuomenės pasipiktinimą dėl milžiniškų atlyginimų.
„Nepritariu per dideliems atlyginimams, gaunamiems saujelės vadybininkų“, – ministras sakė žurnalistams.
Šveicarija seniai garsėja kaip verslui palanki šalis, o jos atlyginimų vidurkis yra vienas iš didžiausių pasaulyje. Šveicarija liko beveik nepaliesta ekonomikos krizės, krečiančios Europos Sąjungą (ES), kuriai ši šalis nepriklauso.
Referendumo kampanijai vadovavo Socialistų partijos jaunimo sparnas, taip pat žalieji ir profsąjungos.
Jie argumentavo, kad laikas pakirpti sparnus gaunantiems nepadoriai didelius atlyginimus, pabrėždami, kad nerašytas atlyginimų santykis 1:12 buvo norma iki 1998 metų, o vėliau padėtis pradėjo blogėti.
Šie debatai suteikė progą atidžiau pažvelgti į bendrovių vadovų atlyginimus, kurie, kaip teigia 1:12 taisyklės šalininkai, 2011 metais buvo vidutiniškai 43 kartus didesni negu prasčiausiai apmokamų darbuotojų.
Kaip rodo kampanijos organizatorių paskelbta 2012 metų statistika, tuomečio farmacijos milžinės „Novartis“ vadovo alga buvo 219 kartų didesnė negu mažiausias toje bendrovėje mokamas atlyginimas.
Finansų grupės UBS prasčiausiai apmokamas darbuotojas turėtų dirbti 194 metus, kad uždirbtų tokią pačią sumą, kokią jos investicinio banko vadovas uždirbo per 12 mėnesių.
Siekdami suprantamai perteikti savo žinią, kampanijos organizatoriai visoje šalyje klijavo plakatus, rodančius vieną mėsainį greta mėsainių krūvos, su užrašu: „12 kartų didesnis atlyginimas – tiek gana.“
Sekmadienį Šveicarijos socialistų partijos jaunimo sparno vadovas Davidas Rothas pripažino, kad „mes nesugebėjome įtikinti žmonių, jog plėšimas, vykdomas bendrovių vadovų, privalo liautis.“
Pagal Šveicarijos tiesioginės demokratijos sistemą aktyvistai gali inicijuoti plebiscitą bet kokiu klausimu, jeigu surenka daugiau nei 100 tūkst. parašų.
Per balsavimą praeitą sekmadienį, kurio aktyvumas buvo 53,6 proc. – labai didelis šalies mastu, nes paprastai balsuoti ateina mažiau nei pusė turinčių balso teisę, buvo atmestos dvi federalinės iniciatyvos.
Pagal vieną iš jų buvo siūloma padidinti metinį kelių mokestį nuo 40 iki 100 Šveicarijos frankų (nuo 112 iki 280 litų). Papildomas pajamas planuota skirti naujų kelių tiesimui šalyje.
Pagal kitą iniciatyvą, paskelbtą populistinės dešiniosios Šveicarijos liaudies partijos, turėjo būti suteiktos mokesčių lengvatos šeimoms, kuriose vienas iš tėvų lieka namuose rūpintis vaikais, užuot leidžiant juos į darželį.
