Finansiniu atsargumu ir stabilumu garsėjančiai Šveicarijai tokį sprendimą priimti buvo nelengva. Valdžia buvo priversta imtis staigių priemonių ir gelbėti du didžiausius šalies bankus, taip išsaugant pasitikėjimą bankų sistemą.
Valstybė UBS, didžiausią šalies banką, parems šešiais milijardais frankų ir už tai gaus 9.3 procentus pelno. Šis žingsnis UBS leis nusiimti dalį „užkrėsto“, skoloms išmokėti skirto turto naštos ir perduoti ją centrinio banko kontroliuojamiems fondams.
Credit Suisse, antras pagal dydį šveicarų skolintojas, taip pat pakluso centrinio banko nurodymams. Iš investuotojų bankas papildomai turės surinkti dešimt milijardų frankų.
Valdžia buvo priversta imtis staigių priemonių ir gelbėti du didžiausius šalies bankus, taip išsaugant pasitikėjimą bankų sistemą.
Tokiais veiksmais siekiama stiprinti pasitikėjimą bankų sistema po to, kai Britanija, JAV ir kitos šalys ėmė remti pagrindines šalies skolinimo institucijas. Jei Šveicarija būtų nusprendusi panašių veiksmų nesiimti, šalies bankams iškiltų rizika nukentėti nuo rinkų drebėjimų ir spekuliantų.
Pusaštunto milijono gyventojų talpinančioje valstybėje namus sau radę yra indėliai už pusketvirto trilijono frankų. Tai beveik septynis kartus didesnė suma nei šalies BVP. Palyginimui, Islandijos indėliai BVP viršijo devynis kartus, Jungtinės Karalystės – du kartus.
„Akivaizdu, kad susiduriame su pasitikėjimo problema“, – pareiškė Swiss National Bank viceprezidentas. „Paveikti yra du didžiausi šalies bankai“.
UBS ir kitų bankų bėdos sukrėtė Šveicariją, šalį, kurios finansų sektorius sudaro beveik 15 procentų visos produkcijos. Vyriausybė tikina planuojanti netolimoje ateityje įsigytą UBS dalį parduoti privatiems investuotojams.
Šveicarijos vyriausybė taip pat pažymėjo, jog paseks kitų Europos šalių pavyzdžiu ir didins „saugomų“ indėlių sumas. Dabar apdrausti yra tik indėliai iki 30 000 frankų.
Vyriausybė pabrėžė, jog kiti šalies bankai su krize sugeba dorotis patys.
UBS atstovai tikino, jog vyriausybės programa sustabdys atsiimamų indėlių bangą. Turtingi klientai pastaruoju metu atsiiminėjo pinigus iš pagrindinių banko turto vadybos verslų.
UBS teigė, jog pagrindinis banko tikslas dabar yra mažinti pažeidžiamumą nuo nelikvidžių aktyvų, kurių mąžtanti vertė bankui atnešė milžiniškus nuostolius. Tikimasi, jog centrinio banko parama bankui leis sugrįžti į normalios veiklos vėžes.
„Visos Europos vyriausybės įsikišo, todėl prieš Šveicariją kitos šalys būtų įgijusios lyginamąjį pranašumą“. – aiškino brokeris Dickas Beckeris iš Kepler. „Šveicarai rekapitalizavo savo bankus. Dabar jie yra geriausiai kapitalizuoti visame pasaulyje“.
Credit Suisse per trečiąjį ketvirtį iš turto vadybos verslo uždirbo 14 milijardų frankų, tačiau, nukainojimų dėka, patyrė bendrą 1.3 milijardų frankų nuostolį.
Kaip ir kitos vyriausybės, Šveicarija siekia neleisti finansinei krizei sukelti chaoso plačiojoje ekonomikoje. Bankams nebenorint skolinti vienas kitam, smulkusis verslas ir korporacijos pradeda jausti kapitalo stygių. Iškyla recesijos pavojus.
„Priemonių paketas sustiprins Šveicarijos finansų sistemą“, – skelbia vyriausybė. „Stabilizacija užtikrins tolimesnę Šveicarijos ekonomikos plėtrą“.
