Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Swedbank“: bankai nevengia skolinti

Pinigai
Tomo Urbelionio/BFL nuotr. / Pinigai
Šaltinis: 15min
0
A A

Bankų teikiamų paskolų portfelis šiemet mažės apie 15 proc., prognozuoja „Swedbank“ atstovai. Pasak „Swedbank Markets“ tarnybos vadovo Lietuvoje Tomo Andrejausko, toks mažėjimas atitinka bendrojo vidaus produkto (BVP) susitraukimą, kuris šiemet gali pasiekti 13–16 procentų. Tačiau jis bandė paneigti teiginius, kad bankai vengia skolinti verslui.

„Swedbank“ Lietuvoje verslo klientų departamento direktorius Mindaugas Steikūnas žurnalistams aiškino, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį paskolų portfeliai susitraukė 1,5 mlrd. Lt. Pasak M.Steikūno, jei toks tempas išliks, metų pabaigoje bus galima fiksuoti maždaug 6 mlrd. Lt paskolų portfelių susitraukimą. „Grįžtame į tokias apimtis, kokios buvo 2008 metų pradžioje“, – sakė jis.

Tokią situaciją lėmė 2006–2008 sparčiausiai augę ir didžiausią santykinę dalį bankų portfeliuose turintys nekilnojamojo turto ir krovininio transporto sektoriai. Dabar jie yra labiausiai paveikti ekonomikos nuosmukio. Be to, sumažėjusi paklausa eksporto ir vidaus rinkoje mažina įmonių pardavimą ir kapitalo investicijų bei apyvartinio kapitalo poreikį.

„Matėme diskusijų: ar BVP mažėja dėl to, kad mažėja paskolos, ar paskolos mažėja, nes mažėja BVP. Vienareikšmiško atsakymo būti negali, šie dalykai susiję“, – sakė T.Andrejauskas.

„Faktas, kad mažėja išduodamų paskolų skaičius, nereiškia, kad bankai neskolina“, – sakė jis. Pasak T.Andrejausko, paskolų grąžinimai yra didesni, nei bankai skolina. Pinigų paklausa šiuo metu yra nukritusi. Tuo tarpu verslininkai, atėję į banką, dažniausiai nori ne naujos paskolos, o pertvarkyti senąją ir pan. „95 proc. mūsų susitikimų su verslu metu sprendžiami klausimai, kaip pertvarkyti paskolas“, – aiškino T.Andrejauskas.

Pasak jo, dar vienas pakankamai akivaizdus faktas yra tai, kad paskolos yra pabrangusios. „Apskritai pinigų kaina Lietuvai padidėjusi, – pastebėjo jis, tačiau pridūrė, jog šis reiškinys turėtų būti laikinas ir ateityje pinigų kaina mažės: – Bankai – kaip naftos perdirbimo gamykla: jei perka brangesnę naftą, degalai būna brangesni.“ Jis pastebėjo ir vieną gerą žinią: „Turime rekordiškai žemas euro palūkanas.“

„Matome, kad ne tokios jautrios pramonės šakos neatideda savo investicijų. Vieni aktyviausių – energetikai“, – sakė M.Steikūnas. Pasak jo, dėl uždaromos Ignalinos atominės elektrinės kiti rinkos dalyviai investuoja į naujus įrenginius. „Tai sritis, kurioje matome perspektyvų“, – aiškino jis.

Be to, investicijų neatideda ir infrastruktūros įmonės, dirbančios komunalinių paslaugų srityje. Juda ir smulkesni verslai. „Matome paklausą, susijusią su ES pinigų suteikimu. Klientai, kurie dirba žemės ūkyje, investuoja į našumą, technologijas, skolinasi intensyviai, kaip ir prieš metus“, – sakė jis.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką