Mokyti reikia efektyviau
N.Mačiulio manymu, viena didžiausių Lietuvos problemų yra prastos kokybės aukštasis mokslas.
Universitetų finansavimas priklauso nuo to, kiek studentas studijuoja. Jokių finansinių paskatų studijoms trumpinti nėra.
„Manome, kad tai viena silpnesnių sričių. Viena iš pagrindinių problemų, kad verslo ir studijų integracija yra labai maža. Praktikos Lietuvoje yra pakankamai formalios. Jos trunka tris mėnesius, nors kitos šalyse studentai dalį laiko praktikai skiria nuo pirmo kurso“, – sakė N.Mačiulis.
Pasak jo, studijų kokybės priežiūros sistema veikia pakankamai nominaliai. Programų turinio atitikimas rinkos poreikiams nėra svarbus. Penktadalis 25–29 metų asmenų negali susirasti darbo. Būtent ši grupė yra problematiškiausia, o ne jaunimas iki 25 metų, kaip dažnai manoma.
„Svarbi problema yra ilga studijų trukmė. Ji Lietuvoje yra viena ilgiausių ES. Taip yra todėl, kad universitetų finansavimas priklauso nuo to, kiek studentas studijuoja. Jokių finansinių paskatų studijoms trumpinti nėra“, – sakė ekonomistas.
Daugelyje Europos šalių magistratūros studijos trunka metus ar pusantrų, o vidurinę mokyklą abiturientai baigia metais anksčiau nei Lietuvoje.
N.Mačiulio nuomone, opi problema yra ir per ilgos atostogos. Mokyklose trečdalį metų vaikai praleidžia nieko neveikdami. Tai blogai, turint galvoje ir Lietuvos demografinę situaciją. Ilguoju periodu studijų kokybė yra esminė konkurencingumo sąlyga.
Išmesti Darbo kodeksą
Dabartinį Darbo kodeksą reiktų ne kaitalioti, o jo atsisakyti visai ir įstatymus pradėti kurti nuo nulio įvertinus užsienio šalių praktikas.
Ekonomistas atkreipė dėmesį ir į archaišką Lietuvos darbo kodeksą. Pasak jo, niekam nėra naujiena, kad Lietuvos darbo rinka yra nelanksti. Didžiausia problema, kad labai detaliai nurodoma, kokie turi būti darbuotojų ir darbdavių santykiai. Net kolektyvine sutartimi negalima susitarti kitaip, nes Darbo kodeksas yra didesnės svarbos teisės aktas.
„Danijos darbo kodeksas yra dešimt kartų trumpesnis. Lietuvoje atleidimo laikotarpis vidutiniškai yra 4 mėnesiai. Latvijoje jis du kartus trumpesnis. O JAV darbuotoją galima atleisti tą pačią dieną. Nesakome, kad garantijų darbuotojui reiktų atsisakyti, bet naštą turi prisiimti valstybė, o ne įmonė. Tai suteiktų įmonėms galimybę mažinti savo darbo sąnaudas, o darbuotojai nenukentėtų“, – sakė N.Mačiulis.
Jo nuomone, dabartinį Darbo kodeksą reiktų ne kaitalioti, o jo atsisakyti visai ir įstatymus pradėti kurti nuo nulio įvertinus užsienio šalių praktikas.
Didinti gyventojų skaičių
Net jei Lietuva šiandien pasiektų kai kurių Azijos šalių gimstamumo rodiklius, rezultatai būtų matomi tik po dvidešimties metų.
„Lietuvoje tikrai blogės išlaikomųjų ir išlaikančiųjų santykis. Tai sukurs didelę įtampą valstybės finansams. Reikėtų bandyti didinti darbo jėgos skaičių. Reikėtų kviesti imigrantus. Gimstamumo lygio skatinimas yra labai ilgalaikis procesas. Paprastai, kuo labiau išsivysčiusi valstybė, tuo gimstamumas yra mažesnis“, – sakė N.Mačiulis.
Net jei Lietuva šiandien pasiektų kai kurių Azijos šalių gimstamumo rodiklius, rezultatai būtų matomi tik po dvidešimties metų. Šiuo metu Lietuvos gimstamumo rodiklis yra 1,7. Norint, kad žmonių skaičius didėtų, reikia, kad jis būtų bent 2,1.
Nereikėtų pamiršti ir kitų būdų pritraukti darbingo amžiaus žmonių. Pavyzdžiui, suteikti galimybę gyventi Lietuvoje ar net ilgainiui gauti pilietybę investavus šalyje. Taip pat būtų galima taikyti mažesnius mokesčius sugrįžusiems iš emigracijos.
Motyvuoti mokėti mokesčius
N.Mačiulis mano, kad šalies mokesčių sistema turi daug ydų. Didžiausia jų – žmonės neturi paskatų gyventi skaidriai ir mokėti mokesčius sąžiningai.
„Lietuvos mokesčių sistema yra viena nepatraukliausių regione. Žema mokesčių moralė lemia mokesčių vengimo ir neoficialių pajamų paplitimą. Dėl to biudžeto pajamos yra vienos mažiausių ES. Tai lemia ir paplitusios mokestinės lengvatos“, – sakė N.Mačiulis.
Pasak jo, vis dar yra nemažai mokestinių lengvatų, kuriomis naudojasi ir dideles pajamas gaunantys šalies gyventojai. Jas būtina naikinti.
Užsibrėžti tikslus kovojant su šešėliu
N.Mačiulio manymu, Vyriausybė galėtų daug efektyviau mažinti šešėlinę ekonomiką.
„Kol nėra konkrečių finansinių tikslų, tol tikėtis rezultato yra sunku. 2014 m. nėra numatyta, kiek turi sumažėti šešėlis ir kiek iš to pasipildytų biudžetas. Daroma priešingai, numatoma, kaip bus išleisti pinigai, jei pinigų būtų daugiau, nei tikimasi. Svarstome, kaip pjausime derlių, kurio nepasėjome“, – minėjo ekonomistas.
Gauti valstybinių įmonių dividendus
Jis pabrėžė paradoksalią situaciją. Valstybės valdomų įmonių dividendai mažėja, o gerėjant ekonominei aplinkai ambicijos gauti daugiau dividendų mažėja. Valstybės įmonių uUždirbtais pinigais naudojasi ne Lietuvos gyventojai, o siauresnės grupės.
N.Mačiuilio įsitikinimu, valstybė iš savo valdomų įmonių turėtų gauti daugiau naudos.
Kovoti su kontrabanda
Lietuvoje 30 proc. surūkomų cigarečių yra kontrabandinės. Šiemet biudžetas dėl to neteko 330 mln. litų. Kitais metais prognozuojama, kad neteks 344 mln.
„Sunku suprasti, kaip ji nėra pastebima. Tai 200 cigarečių vilkikų, kurie į Lietuvą įvažiuoja kasmet. Kyla labai rimtų abejonių, ar kovai su kontrabanda skiriama pakankamai pastangų“, – sakė N.Mačiulis.
Keisti požiūrį į „Sodros “ išmokas
Pasak ekonomisto, galima būtų sieti viešąsias paslaugas su sumokamais mokesčiais.
Pavyzdžiui, prasiskolinusią „Sodrą“ galima būtų reformuoti taikant taškų sistemą už sumokėtas įmokas. Už taškus būtų galima gauti papildomas paslaugas – pavyzdžiui, odontologijos. Tokiu būdu atsirastų paskata neslėpti savo pajamų.
Efektyvinti įmonių valdymą
Efektyviai veikiančios valstybinės įmonės galėtų uždirbti per milijardą litų kasmet, tačiau tokie tikslai joms nėra keliami. Šios sumos pakaktų pensijoms kompensuoti.
N.Mačiulio nuomone, svarbu skirti nepriklausomus valstybės įmonių valdybų narius. „Valstybės valdomų įmonių valdybose kėdžių yra 500. Nepriklausomų narių tik apie dešimt“, – sakė jis.
Pasak jo, efektyviai veikiančios valstybinės įmonės galėtų uždirbti per milijardą litų kasmet, tačiau tokie tikslai joms nėra keliami. Šios sumos pakaktų pensijoms kompensuoti.
Reiktų didinti savivaldybių valdomų įmonių skaidrumą. Apie jų veiklą dabar sužinoti galimybių yra labai mažai.
„Dar viena problema, kad valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės aktyviai konkuruoja su privačiomis ir dalyvauja viešuosiuose konkursuose. Taip gali būti iškraipoma konkurencija“, – nurodė N.Mačiulis.
Atsikratyti valdininkų pertekliaus
Kyla klausimas, ar reikalavimai formuluojami siekiant išrinkti geriausią kandidatą, ar tam, kad jau pasirinktas kandidatas neturėtų konkurencijos?
Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lietuvoje viešasis sektorius yra per didelis.
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuva neteko 13 proc. gyventojų, o viešojo sektoriaus darbuotojų nesumažėjo. Jame dirba 25 proc. šalies gyventojų, kai ES vidurkis yra 15 proc.
Vadovais rinkti geriausius
Paskutinis N.Mačiulio patarimas buvo tobulinti valstybės valdymą: „Daugeliui Lietuvą stebinčių tarptautinių organizacijų prieš rinkimus ir po jų kyla klausimas, o kas dabar? Po rinkimų ekonominė politika neturėtų keistis 90 ar 180 laipsnių.“
Probleminė sritis yra ir reikalavimai valstybės institucijų vadovų pareigoms užimti. „Kyla klausimas, ar reikalavimai formuluojami siekiant išrinkti geriausią kandidatą, ar tam, kad jau pasirinktas kandidatas neturėtų konkurencijos?“, – svarstė ekonomistas.
