Nors šiemet JAV ekonomika augo sparčiau nei tikėtasi, o kai kurios didžiosios besivystančios rinkos sulėtėjo mažiau nei buvo prognozuota, valstybės esančios ir į rytus, ir į vakarus nuo Lietuvos kelia didelį nusivylimą. Rusijos ekonomika, greičiausiai, netrukus pasiners į recesiją, be užsienio investicijų ir vakarietiškų technologijų jos pramonės laukia dekadansas. Didžiųjų euro zonos valstybių – Vokietijos, Prancūzijos, Italijos – ekonomikos pirmą šių metų pusmetį beveik neaugo ar net traukėsi, ir jų perspektyvos ateinantiems metams išliks taip pat nykios. Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios šiek tiek koreguojama ir Lietuvos ekonomikos augimo prognozė.
Kita vertus, „Swedbank“ ekonomistai laikosi nuomonės, kad užsitęsusi euro zonos stagnacija ir defliacijos baimė gali turėti ir teigiamų pasekmių. „Europos centrinis bankas jau ėmėsi itin agresyvios skatinimo politikos, tačiau vis labiau dominuoja suvokimas, kad kitus žingsnius turės žengti ES politikai. Greičiausiai naujoji Europos Komisija atlaidžiau žiūrės į iki šiol kritikuotus biudžeto deficitus, ir galbūt net bus ieškoma galimybių padidinti viešąsias investicijas į, pavyzdžiui, infrastruktūrą“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Swedbank“ ekonomistai mano, jog, Lietuvos ekonomika, nepaisant Rusijos ekonominių sankcijų, išliks tarp nedaugelio ES šviesulių ir bus sparčiausiai auganti Vidurio ir Rytų Europos regione.
Pasak N. Mačiulio, žemos palūkanos, didėjanti pinigų pasiūla, geresnė nei baimintasi didžiųjų euro zonos bankų turto kokybė bei palankesnė fiskalinė politika iki 2016 metų turėtų atgaivinti įmonių investicijas ir namų ūkių vartojimą.
„Swedbank“ ekonomistai mano, jog, Lietuvos ekonomika, nepaisant Rusijos ekonominių sankcijų, išliks tarp nedaugelio ES šviesulių ir bus sparčiausiai auganti Vidurio ir Rytų Europos regione. Prastesni įmonių lūkesčiai ir investicinių planų atidėjimas greičiausiai išliks vienu iš augimą slopinsiančių veiksnių. Prognozuojama, kad šiemet šiek tiek susitraukęs prekių ir paslaugų eksportas kitais metais jau padidės 3,5 procento. Tačiau pagrindinį ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimo impulsą sukurs ne eksportas, o toliau sparčiai augantis vartojimas.
Pastarojo meto geopolitinė įtampa atsispindi ir Lietuvos gyventojų lūkesčiuose, tačiau daugelis aplinkybių yra labai palankios gyventojams – nedarbas mažės, atlyginimai augs, o infliacija išliks itin žema. Ekonomistai ateinančių metų infliacijos prognozę sumažino iki 1,5 procento – jų vertinimu, vidutinių kainų augimą lems tik brangstančios paslaugos, o vidutinė vartojimo prekių kaina nepasikeis. Infliacija 2016 metais paspartės iki 2 proc., o pagrindinė to priežastis bus didėjančios darbo sąnaudos – prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis augs net 7 procentais.
Prognozuojama, kad šiemet šiek tiek susitraukęs prekių ir paslaugų eksportas kitais metais jau padidės 3,5 procento. Tačiau pagrindinį ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimo impulsą sukurs ne eksportas, o toliau sparčiai augantis vartojimas.
„Ir 2015, ir 2016 metais vidutinio darbo užmokesčio augimas bus beveik keturis kartus spartesnis nei kainų augimas. Net ir didžiausiems skeptikams bus sunku piktintis euro įvedimu“, – prognozuoja vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis.
Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad darbo užmokesčio augimas šiemet vis dar buvo labai netolygus. „Atlyginimai NT operacijų, statybų, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose augo daugiau nei 6 proc., o daugelyje viešųjų paslaugų sektoriuje beveik nedidėjo. Panaši situacija tęsis ir 2015 m., nes viešojo sektoriaus – sveikatos apsaugos, švietimo, meno ir kultūros – darbuotojų atlyginimų augimui ateinančių metų biudžete lėšų beveik nebus“, – sako N. Mačiulis. Šviesesnę prognozę „Swedbank“ ekonomistai pateikia 2016 metams, kai valstybės biudžete jau turėtų būti išteklių visų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimui.
Dėl skaičiavimo metodikos pokyčių šių metų biudžeto deficitas bus mažesnis nei skaičiuota anksčiau ir sieks tik 1,3 proc. BVP. „Swedbank“ prognozuoja, kad kitais metais deficitas nesumažės, tačiau tai nekels rizikos valstybės finansų stabilumui. N. Mačiulio nuomone, didesnė problema yra ne nemažėjantis deficitas, o kiti ateinančių metų biudžeto trūkumai – nesuplanuotas neapmokestinamo pajamų dydžio kėlimas, besitraukianti investicijų programa bei per siauros investicijų prioritetinės sritys.
Vis tik „Swedbank“ ekonomistai įspėja, kad daug blogesnio pasaulio ekonomikos vystymosi scenarijaus tikimybė yra gana didelė. „Rusijos užsienio politika išlieka neprognozuojama, Kinijos nekilnojamojo turto ir investicijų burbulas tebetemdo padangę, teroristinės organizacijos tebesiautėja ir turbūt išlieka nemažai kitų nežinomųjų. Pasaulis kol kas nėra saugi žaidimų aikštelė“, – reziumuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis.
