Ekonomistai įsitikinę, kad įmonėms vis dar labai mažai investuojant bei toliau mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui, ateities augimo potencialas yra valdžios rankose.
„Swedbank“ metinėje Baltijos jūros regiono apžvalgoje pristato dešimties šio regiono šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Norvegijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos bei Rusijos – konkurencingumą ir struktūrinius iššūkius, rodančius ateities augimo potencialą.
Pagal visus kriterijus, išskyrus verslo sąlygas, Lietuva atsilieka nuo regiono vidurkio, o didžiausias neigiamas atotrūkis yra susijęs su nepakankamomis finansavimo galimybėmis, prasčiau išvystyta susisiekimo infrastruktūra bei prastu inovacijų klimatu.
Atsilikimas pagal visus kriterijus
Baltijos jūros indekse įvertinami pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos šalies konkurencingumui: verslo sąlygos, darbo rinka, mokesčių politika, finansų rinkos efektyvumas, užsienio prekybos sąlygos, švietimo sistema, valstybės valdymas, infrastruktūra, logistika bei inovacijų klimatas.
Pagal visus kriterijus, išskyrus verslo sąlygas, Lietuva atsilieka nuo regiono vidurkio, o didžiausias neigiamas atotrūkis yra susijęs su nepakankamomis finansavimo galimybėmis, prasčiau išvystyta susisiekimo infrastruktūra bei prastu inovacijų klimatu.
„Nors pagal darbo rinkos efektyvumą Lietuva vis dar gerokai atsilieka nuo regiono vidurkio, pagal šį kriterijų Lietuva šiemet pastebimai pasistūmėjo į priekį. Tiesa, progresas buvo pasiektas ne dėl palankių įstatymų pokyčių, o dėl didėjančio darbuotojų darbo našumo bei didėjančio darbo jėgos aktyvumo – vis daugiau darbingo amžiaus gyventojų arba dirba, arba ieško darbo. 2007 metais net 32 proc. darbingo amžiaus gyventojų neturėjo ir neieškojo darbo. Šiuo metu šis rodiklis yra rekordiškai žemas ir siekia tik 26 procentus“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Anot „Swedbank“ eksperto, tai iš dalies susiję su mažėjančių jaunų žmonių skaičiumi, kurie dažniausiai mokosi ir todėl darbo rinkoje nėra aktyvūs. Tačiau stebimas ir bendras darbo rinkos sveikimas – vis mažiau darbingų asmenų yra linkę gauti tik socialines išmokas ar šešėlines pajamas. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog pagerėjo Lietuvos galimybės pritraukti ir išlaikyti talentus.
Paskutine vieta dalinamės su Rusija
Pagal finansų rinkų efektyvumą Lietuva kartu su Rusija dalinasi paskutine vieta regione. Pagrindinė problema išlieka paskolų, rizikos kapitalo bei kitokių finansavimo formų prieinamumas. Nors Lietuvoje galimybės gauti paskolą per metus labai pagerėjo, Lietuva išlieka tarp 37 proc. prasčiausių valstybių.
Nors pagal valstybės valdymo efektyvumą Lietuva nėra paskutinėje vietoje Baltijos jūros regione, jai iki Šiaurės valstybių standartų labai toli – smarkiai atsiliekame pagal korupcijos lygį, kovos su ja priemonių efektyvumą bei teisinės valstybės funkcionavimą.
„Šiais metais paskolų prieinamumas padidėjo ir Lietuva pakilo iš paskutinės vietos regione. Tačiau įmonių galimybės pasiskolinti vis dar labai nevienodos – nemažai įmonių gali, bet nenori, dar daugiau nori, bet negali skolintis. Vis tik pagrindinė galimybes slopinanti problema yra susijusi su alternatyvių finansavimo šaltinių trūkumu, todėl valdžios pastangos turėtų būti nukreiptos į finansų rinkų vystymą“, – dėsto „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Nors pagal valstybės valdymo efektyvumą Lietuva nėra paskutinėje vietoje Baltijos jūros regione, jai iki Šiaurės valstybių standartų labai toli – smarkiai atsiliekame pagal korupcijos lygį, kovos su ja priemonių efektyvumą bei teisinės valstybės funkcionavimą.
Pasak N. Mačiulio, proveržis šioje srityje labai padidintų Lietuvos potencialą pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų. Be to, čia slypi ir didelės galimybės rasti papildomų lėšų biudžete – Pasaulio ekonomikos forumo vertinimu, pagal valdžios lėšų švaistymo kriterijų Lietuva yra 90-oje vietoje pasaulyje.
Tobėli – daugiau nei yra kur
Palyginimui, Estija yra 19, Švedija – 10, o Suomija – 9 vietoje. Pagal švietimo rodiklį Lietuva nedaug atsilieka nuo regiono vidurkio, tačiau šioje srityje gerai atrodo tik kiekybiniai, bet ne kokybiniai rodikliai. Lietuva yra tarp pirmaujančių Europos šalių pagal vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų skaičių. Tačiau EBPO organizacijos vertinimu, pagal vidutinius moksleivių įgūdžius Lietuva atsilieka ne tik nuo išsivysčiusių šalių, bet ir nuo kitų Baltijos šalių.
Blogiausia yra tai, kad nors švietimo kokybė yra vienas iš svarbiausių ilgalaikio šalies konkurencingumo ir gyventojų gerovės veiksnių, tačiau šioje srityje jau daug metų nėra progreso.
Lietuvos augimo potencialą vis dar slopina nepakankamos įmonių investicijos, kurios siekia tik 11 proc. BVP. Tai yra maždaug penkiais procentiniais punktais mažiau nei Latvijoje ar Estijoje.
Dar blogesnės yra demografinės tendencijos – šio dešimtmečio pabaigoje darbingo amžiaus gyventojų skaičius bus beveik penktadaliu mažesnis nei 2005 metais.
„Šie du pagrindiniai ekonomikos augimo šaltiniai – investicijos ir darbo jėga – Lietuvoje yra labai seklūs, o augimo potencialą turi kelti konkurencingumą didinančios reformos, kurių pastaraisiais metais buvo per mažai. Švietimo kokybės ir inovacijų klimato tobulinimas, valdžios sektoriaus efektyvumo didinimas bei korupcijos naikinimas yra daugiausiai potencialo turinčios reformų kryptys,“ – apibendrina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
