„Lietuvoje tik 2 iš 3 darbingo amžiaus žmonių dirba, tuo metu Latvijoje, Estijoje, visoje Europos Sąjungoje dirbančiųjų yra daugiau. Didėjant nedarbui, didėja našta dirbantiesiems, didėja spaudimas didinti mokesčius“, – žurnalistams sakė V.Šečkutė.
Todėl siekiant, kad Lietuvos ekonomika augtų, naujų darbo vietų kūrimas ir darbo produktyvumo skatinimas yra būtina sąlyga.
„Potencialų šalies ekonomikos augimą lemia gyventojų skaičiaus, darbo jėgos, dirbančiųjų skaičiaus ir produktyvumo augimas. Artimiausius penkerius metus, remiantis banko projekcijomis, gyventojų skaičius trauksis vidutiniškai 0,6 proc., o darbo jėgos – 0,8 proc. Tuo metu dirbančiųjų skaičiaus vidutinis augimas sieks 1,4 proc., produktyvumo – 2,8 proc.“, – kalbėjo ekonomistė.
Taigi gyventojų ir darbo jėgos skaičius potencialų augimą trauks žemyn, o dirbantieji ir augantis produktyvumas bus teigiamas veiksnys.
Ekonomistės teigimu, svarbu didinti gyventojų motyvaciją dirbti.
„Minimalaus atlyginimo didinimas turės dvejopą poveikį. Pirma, tai sumažins nedarbo spąstus. Padidės skirtumas tarp to, ką bedarbis gali gauti įsidarbinęs ir visų jam skiriamų išmokų, kai jis nedirba. Tai turėtų padidinti motyvaciją dirbti. Iš kitos pusės didesnis MMA gali turėti ir neigiamą poveikį būtent tiems, kurie gauna mažesnes nei vidutines pajamas. Nes jis slopins mažiau apmokamų darbo vietų kūrimą“, – sakė V.Šečkutė.
Tačiau, didinant motyvaciją, mažinti socialines išmokas taip pat nėra išeitis.
„Didėjantis produktyvumas turėtų natūraliai kelti darbo užmokestį. Didesnis aktyvumas neturės teigiamos įtakos ekonomikai jei nuolat nebus kuriamos naujos darbo vietos, tam reikia lankstesnio nei dabar darbo santykių reguliavimo“, – ekonomistė sakė, kad reikėtų darbdaviui „atrišti rankas“, tai yra, leisti lengviau priimti ir atleisti darbuotojus.
Banko vyriausojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, Lietuvoje labai smarkiai apmokestinamas samdomas darbas, todėl daug žmonių renkasi nelegalų darbą.
