Duodamas interviu dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistui Martynui Čerkauskui, H.Bergas teigė, jog Baltijos šalys dar prieš prasidedant pasaulio krizei turėjo bėdų dėl pernelyg spartaus ekonomikos augimo. Dėl pigios darbo jėgos ir mažų kainų Baltijos šalys tapo labai konkurencingos, pritraukė daug investicijų, sparčiai augo eksportas, tačiau po truputį pūtėsi nekilnojamojo turto kainų burbulas, padidėjo infliacija. „Įvertinę riziką bankai pradėjo atsargiau skolinti. O galiausiai jūsų šalies ekonomiką paveikė ir pasaulio finansų krizė“, – teigė jis. Specialistas pastebėjo, kad net jeigu nebūtų prasidėjusi pasaulio krizė, tokia situacija nebūtų likusi kaip anksčiau, nes Lietuvoje kainos augo sparčiau nei produktyvumas, tad Lietuvos pranašumas Europoje ėmė mažėti.
Jis tvirtino, kad dėl krizės atsakomybę turėtų prisiimti ir bankai, ir klientai, ir Lietuvos valdžia. Paklaustas, ką ketina daryti su klientais, kurie nebepajėgia grąžinti paskolų, „Swedbank“ atstovas tikino, kad įkurtas specialus padalinys, ieškosiantis sprendimų būdų, ir sakė, jog jie nemeta žmonių į gatvę.
Jis pripažino, kad situacija yra ne tokia kaip anksčiau, bankas artimu laiku pagerėjimo nesitiki, o anksčiau palūkanos buvo dirbtinai sumažintos, tačiau prasidėjus krizei paskolos pabrango.
Paklaustas apie galimą lito devalvavimą, H.Bergas sakė, jog tai banko nesužlugdytų, tačiau dauguma Lietuvos gyventojų yra pasiskolinę eurais, tad devalvavus litą jie nukentėtų.
Paklaustas, ar pasibaigus krizei vėl bus galima taip pat lengvai skolintis pinigus kaip anksčiau, „Swedbank“ atstovas teigė: „Tai lems ir jūsų valdžios sprendimai, ir situacija pasaulyje. Mūsų bankas skolins geram verslui, bet nemanome, kad turėtume kredituoti neperspektyvią veiklą. Suprantu, kad ir paprastiems žmonėms, ir verslininkams sunku susitaikyti, kad nebegali gyventi taip, kaip anksčiau. Tačiau tie laikai jau negrįš. Mes patys nenorime, kad tai, kas įvyko, pasikartotų. Patys matote, kuo gali baigtis ekonomikos perkaitimas.“
