Bankas šiek tiek sumažino Lietuvos ekonomikos augimo prognozę – pernai teigę, kad šiemet šalies ūkis augs 4,1 proc., šiemet banko ekonomistai prognozę sumažino iki 4 proc. Kiek smarkiau sumažinta kitų metų ūkio augimo prognozė – nuo 4,5 proc. iki 4 proc. tą daugiausia lėmė mažos įmonių investicijos.
Ekonomikos augimo variklis ir toliau lieka eksportas.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Nerijus Mačiulis |
„Nepaisant to, kad Lietuvos eksportas į euro zonos ekonomikas beveik neaugo, bet tą kompensavo eksportas į NVS šalis, ypač į Rusiją. Prognozuojame, kad šiemet eksporto augimas sulėtės iki 4 proc.“ – žurnalistams trečiadienį sakė banko vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Tuo metu vidaus rinka atrodo konservatyviau. Nors vartojimas augo ir nežymiai, ekonomistus jis nustebino. Vidaus vartojimas augo 4 proc., tuo metu darbo užmokesčio fondas – vos 1,5 proc.
N.Mačiulio teigimu, tą lėmė augantis gyventojų pasitikėjimas. Jie taupymui skiria vis mažesnę atlyginimo dalį.
„Prognozuojame, kad namų ūkių vartojimas šiemet bus labai panašus darbo užmokesčio fondo augimui. Išlieka teigiama rizika – jei namų ūkių lūkesčiai ir toliau gerės, gali pradėti augti kreditavimas, matysime gyvesnį vidaus rinkos atsigavimą“, – kalbėjo ekonomistas.
Bedarbių vis mažiau
2011 metais nedarbas mažėjo dėl emigracijos. Tačiau pernai jau ne lietuvių išvykimas iš šalies sutrumpino bedarbių eilę. Nedarbas daugiausia mažėjo dėl to, kad įmonės sukūrė darbo vietų. Dvi iš trijų darbo vietų pernai sukurtos eksportuojančiose įmonėse.
Emigracija pernai išliko pakankamai sparti – per 40 tūkst. žmonių paliko Lietuvą. Tačiau taip pat apie 20 tūkst. žmonių grįžo. Dauguma jų – 90 proc. – namo grįžtantys lietuviai. Tai rodo, kad daug žmonių išvažiuoja sezoniniam darbui, tai rodo Lietuvos darbo jėgos lankstumą.
„Swedbank“ daro konservatyvią prielaidą, kad imigracija kasmet didės 5 proc. Tokiu atveju jau po kelerių metų grynoji migracija svyruos ties nuliu, arba bus netgi teigiama.
„Prielaida yra gana konservatyvi, nes pernai imigracija išaugo 38 proc.“ – sakė ekonomistas.
Tai, kad lietuviai grįžta, rodo ir emigrantų perlaidų sumažėjimas. 2011 metais emigrantų perlaidos sudarė 5 proc. BVP, pernai – jau 4 proc. BVP.
Politikai beldžiasi į netinkamas duris
„Man riečiasi ausys girdint politikų pasisakymus, kad kas ketvirtas jaunuolis neturi darbo. Du iš trijų studijuoja, tai mes nenorime, kad jie mestų mokslus ir įsidarbintų. Jaunimo nedarbo lygis siekia tik apie 6,5 proc. Politikai, nesuprasdami esmės, beldžiasi į netinkamas duris“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Man riečiasi ausys girdint politikų pasisakymus, kad kas ketvirtas jaunuolis neturi darbo, - sakė N.Mačiulis.
Jis pabrėžė, kad reikia ieškoti atsakymų ne į klausimą, kodėl Lietuvoje aukštas jaunimo nedarbas, o kodėl pusė jaunų bedarbių neturi jokio išsilavinimo, o kita pusė – niekam nereikalingus diplomus.
Šiemet pagaliau po ketverių metų pertraukos augs realus darbo užmokestis. Šiemet jis augti turėtų 1,6 proc., o kitąmet – 2 proc.
„Vien dėl minimalaus mėnesio darbo užmokesčio padidinimo vidutinis darbo užmokestis augs 1,7 proc., tačiau greičiausiai jis turės ir teigiamą šalutinį poveikį – paskatins darbo užmokesčio didinimą ir kitiems darbuotojams. To reikalaus ir darbuotojai, ir elementari ekonominė logika, reikalaujanti išsaugoti atlyginimų diferencijavimą pagal kompetencijas“, – sakė ekonomistas.
Nedarbas šiemet turėtų sumažėti iki 11,5 proc., kitąmet – iki 10 proc.
