Po gilaus nuosmukio vykęs spartaus ekonomikos atsigavimo laikotarpis baigiasi ir nuo šiol ekonomika augs lėčiau. Eliminavus kainų ir sezoniškumo pokyčių įtaką, Lietuvos BVP trečiąjį šių metų ketvirtį buvo toks pat kaip 2006 m. pabaigoje, taigi Lietuvos ekonomika dar negrįžo į prieš krizinį lygį – tam dar reikės bent poros metų.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas 2011 m. trečiąjį ketvirtį siekė 27 857 mln. litų ir, palyginti su 2010 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 6,6 procento. Eliminavus sezono ir darbo dienų įtaką, trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginus su antruoju, BVP ūgtelėjo 1,3 procentais. Iš viso per pirmuosius tris šių metų ketvirčius ekonomika išaugo 6,3 procento.
Augimo varikliai – verslo investicijos ir namų ūkių vartojimas
Lietuvos ekonomikos augimui vis daugiau įtakos turi verslo investicijos ir namų ūkių vartojimas – dėl jų šiemet ekonomika augo tolydžiau. Vien trečiąjį šių metų ketvirtį mažmeninės prekybos apimtys šoktelėjo apie 19,5 proc., o mažmeninės prekybos apimtys, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, augo apie 9,5 procentus. Tai rodo, jog šalies gyventojų vartojimas pagyvėjo. Nepaisant lėtesnio vidutinio darbo užmokesčio augimo, spartesnį vartojimo atsigavimą skatino didėjantis gyventojų užimtumas, sumažėjusi baimė netekti darbo, mažesnis taupymas bei išaugę poreikiai įsigyti daiktų ar paslaugų, kurių buvo atsisakyta krizės metu. Teigiamu postūmiu mažmeninės prekybos augimui tapo rugpjūtį Lietuvoje vykęs Europos krepšinio čempionatas. Tuo tarpu pramonės – pagrindinio ankstesnių ketvirčių variklio – apsukos sulėtėjo ir augimas siekė 6,9 procento.
Verslo lūkesčiai dėl ateities labiau neigiami nei teigiami
Lėtėjantį ekonomikos augimą ateityje signalizuoja ekonominių vertinimų rodiklis, kuris jau tris mėnesius rodo silpnėjančius verslo augimo lūkesčius. Vis daugiau rinkos dalyvių dabartinę situaciją ir perspektyvas vertina labiau neigiamai nei teigiamai. Teigiamo požiūrio laikosi tik mažmeninės prekybos ir paslaugų sektorių įmonės.
Neigiamus lūkesčius lemia Euro zonoje užsitęsę neramumai ir skolų krizė, kuri, tikėtina, sulėtins vidaus paklausą šiose šalyse, o tai turės neigiamą poveikį ir Lietuvos eksportuojančioms įmonėms bei pramonei. Lietuvos pramonės įmonių lūkesčiai dėl gaminamos produkcijos paklausos jau dabar yra sumažėję. Tai reiškia, kad bendrovės kuriam laikui gali atidėti investicijų sprendimus – stabdyti arba įšaldyti ilgalaikius plėtros projektus ir investicijas į technologijas. Pasauliniai pokyčiai gali turėti neigiamos įtakos ir namų ūkių lūkesčiams, stabdyti beatsigaunantį vartojimą, dėl kurio sulėtėtų ir naujų darbo vietų kūrimo procesas. Visi šie reiškiniai turės poveikį ir visam šalies ekonomikos augimui.
Kitąmet ekonomikos augimą ir toliau skatins investicijos, namų ūkių vartojimas bei eksportas
Nepaisant spartaus atsigavimo šiemet, sudėtingesnė pasaulinė ekonomikos situacija ir prastėjantys namų ūkio ir verslo lūkesčiai rodo, kad toliau Lietuvos ekonomika augs lėtesniu tempu negu iki šiol. Prognozuojame, kad ketvirtąjį šių metų ketvirtį šalies ekonomika augs dar šiek tiek lėčiau nei trečiąjį ketvirtį ir metinis augimas sieks 6,3 procentus. Kitais metais ekonomika įžengs į lėtesnio augimo etapą, kuomet, mūsų prognozėmis, išvysime 4,2 proc. augimą. Šis augimas bus mažesnis nei ilgalaikė Lietuvos ekonomikos augimo tendencija, o spartesnių augimo tempų teks palaukti dar kelerius metus. Kitąmet Lietuvos ekonomikos augimą skatins privataus sektoriaus investicijos, namų ūkių vartojimas ir eksportas, nors jo apimtys bus gerokai mažesnės nei šiemet.
Mūsų prognozėmis, gyventojų užimtumas ir realus darbo užmokestis kitąmet atitinkami išaugs 2,6 proc. ir 1 proc., tačiau namų ūkių situacijos pagerėjimas bus gan vangus. Lėtas augimas ir skolų problemos išsivysčiusiose šalyse ribos ne tik ekonomikos augimą, bet ir namų ūkių bei įmonių lūkesčius. Lietuvos BVP plėtra priklausys nuo svarbiausių mūsų šalies prekybos partnerių – jeigu jų ekonomikų dinamika bus lėta ir nestabili, mūsų ekonomikos kelias taip pat bus netolygus.
